Kita vertus, koalicijos partneris pabrėžia, kad apie ministrės atstatydinimą šiuo metu nekalbama.

„Jinai nesuvokia, kaip veikia kariuomenė, tikrai, faktai yra faktai. Ji niekada netarnavus kariuomenėje, jinai nesupranta tos sistemos, bet mes dėl to ir stovime už karius, už kariuomenę. Tai čia jinai gali kalbėti, teisintis visaip, bet, žinote, mes turime ginti, ginti karius“, – LRT radijui trečiadienį sakė parlamentaras.

Jis ministrę daugiausia kritikuoja dėl karinės žvalgybos vado nušalinimo.

Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė birželio 25-ąją Elegijų Paulavičių perkėlė į laikinąjį profesinės karo tarnybos rezervą, nors jo kadencija Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) vado pareigose turėjo baigtis rugpjūtį.

Ministrė tuomet tvirtino, kad tokį žingsnį ji buvo priversta žengti sulaukusi darbuotojų skundų dėl „labai rimtų pažeidimų“, o karinės žvalgybos vadas negalėjo toliau dirbti tiriant jo elgesį su pavaldiniais.

Mums sunku yra dirbti su Krašto apsaugos ministerija.

Situaciją išnagrinėjęs Seimo NSGK pasiūlė ministrei grąžinti E. Paulavičių į tarnybą ir tęsti tyrimą dėl skundų, tačiau ji atsisakė tai padaryti.

„Mes norėjome, kad ministrė vis dėlto pripažintų tą savo klaidą, tą nesusipratimą ir atstatytų direktorių. Jinai to nedaro. Tai, aišku, pasitikėjimas tikrai tirpsta. (...) Mums sunku yra dirbti su Krašto apsaugos ministerija“, – kalbėjo G. Jeglinskas.

„Supraskite, mes esam toje pačioje koalicijoje, tai, manau, reikalauti atsistatydinimo turbūt būtų čia ganėtinai ženklus žingsnis“, – pridūrė jis.

Pasak jo, tokiu elgesiu su E. Paulavičiumi yra pažeminama visų karių garbė ir orumas, tad menksta noras tarnauti.

„Ministras turi būt adekvatus“

Šiuo metu AOTD vadą gali skirti ministras su niekuo nederindamas.

G. Jeglinskas siekia, kad tai darytų Vyriausybė, suderinusi su NSGK. Jis registravo tą numatančias Žvalgybos įstatymo ir Seimo statuto pataisas.

Tuo metu D. Šakalienė tokius siūlymus vadina galimai prieštaraujančiais Konstitucijai.

„Aš tikrai manau, kad jinai pati parodė savo nekompetencijas, vadovo nekompetencijas, nes nėra turbūt vadovavus gyvenime jokiai rimtai institucijai. Ir kai tu nesugebi vadybiškai išspręsti kažkokios galbūt asmeninės problemos, šitas klausimas iššoka į tarptautinio lygmens skandalą, kur ir partneriai klausia, kas vyksta, ir daug klausimų yra iš pačios kariuomenės“, – sakė G. Jeglinskas.

„Ministras turi visą prerogatyvą atleisti, tvarkoje, bet ministras turi būt adekvatus ir suprasti, kad reikia derintis ir su Prezidentūra, ir su premjeru, ir su Seimo pirmininku, ir su NSGK“, – kalbėjo jis.

Kritika dėl oro gynybos

NSGK pirmininkas kritikuoja ir Krašto apsaugos ministerijos (KAM) veiksmus, reaguojant į Lietuvą galimai du kartus iš Baltarusijos įskridusius bepiločius orlaivius.

Pastarasis ore fiksuotas pirmadienį ryte, tačiau kol kas kariuomenė jo dar nerado.

Liepos 10-ąją Lietuvos sieną kirto Rusijoje gaminamas į „Shahed“ vizualiai panašus dronas „Gerbera“, skirtas apgaudinėti oro gynybą. Jis nukrito po trijų minučių įskridęs į Lietuvos erdvę.

Po šių incidentų kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras antradienį paskelbė, kad dėl dronų grėsmės arčiau pasienio su Baltarusija perdislokuotas oro gynybos bataliono padalinys, esantis padidinto budrumo parengtyje. Generolas dėl saugumo atsisakė detalizuoti, kokie žmogiškieji, techniniai ir neutralizavimo ištekliai nusiųsti į pasienį.

G. Jeglinsko teigimu, šiai Vyriausybei oro gynyba nėra prioritetas.

„Ne tankams, ne dar kažkam. (...) Nes oro gynyba, kai jinai yra skylėta, jinai paveikia pilietinės visuomenės norą ir valią gintis“, – kalbėjo jis.

„Nereikia jokios invazijos. Vienas, du, trys, keturi dronai įskris ir gali sukelti didžiulę paniką valstybėje. Tai, aš manau, kad tikrai turi būti identifikuota kaip prioritetas oro gynyba ir oro erdvės stebėjimas. Mes neturime oro erdvės ir bendrai Lietuvos oro gynybos strategijos, tokio kaip dokumento“, – pridūrė jis.

Antradienį dėl bepiločių orlaivių iš priešiškų valstybių keliamos grėsmės Prezidentūroje surengtas pasitarimas. Po jo KAM pranešė, kad stiprins oro gynybos pajėgumus, taip pat kurs galimybę staigiai uždaryti dalį oro erdvės, imsis kitų priemonių.

„Tai čia turbūt mes, kaip parlamentinės kontrolės institucija, tikrai turėsime tą planą kontroliuoti. Aišku, ten yra įvairių institucijų, ne tiktai Krašto apsaugos ministerija“, – sakė NSGK pirmininkas.

Kita vertus, jis pabrėžė, jog dabartinė Vyriausybė turi daugiau problemų nei krašto apsaugos ministrė.

„Žinome ir premjero reikalus. Tai pamatysime, kaip viskas rutuliosis“, – kalbėjo politikas.