„Tema paprasta – planas B. Jis yra, nėra? Jeigu mes einam toliau į sienos uždarymą, (...) tai ar einam vieni, ar einam su latviais, ar einam su lenkais, ar vėl nesukoordinuojam regioninių partnerių“, – susitikimo išvakarėse kalbėjo konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas.

Jis tikino, jog į bendrą Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, Liberalų sąjūdžio bei Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ posėdį buvo kviečiami keturi ministrai, tačiau atvyks du – Kęstutis Budrys ir Vladislavas Kondratovičius.

Dėl kontrabandinių balionų grėsmės Lietuva buvo maždaug trims savaitėms uždariusi sieną su Baltarusija, tačiau argumentuodama pagerėjusia situacija, nusprendė ją atverti dešimčia dienų anksčiau nei planuota. Medininkų ir Šalčininkų pasienio punktų veikla atnaujinta nuo ketvirtadienio vidurnakčio.

Reaguodamas į uždarytą sieną Minskas uždraudė šalyje esantiems Lietuvos vilkikams grįžti į šalį, kol ji nebus atverta. Nepaisant atnaujinto dviejų pasienio punktų darbo, Minsko režimas neleidžia vilkikams grįžti į Lietuvą.

Premjerė Inga Ruginienė pirmadienį kartojo, kad Vyriausybė pasilieka teisę bet kada neribotam laikui vėl uždaryti sieną, jeigu Baltarusijos hibridinė ataka tęsis. Tiesa, V. Kondratovičius poreikio vėl apriboti pasienio punktų darbą susitikimo su opozicija išvakarėse tikino nematantis.

Lietuvos politikai kontrabandinių balionų įskridimus vadina hibridine Minsko ataka.

Dėl kontrabandinių balionų spalio ir lapkričio mėnesiais stabdant Vilniaus bei Kauno oro uostų darbą buvo paveikti 36 tūkst. keleivių planai ir atšaukti arba į kitus oro uostus nukreipti 249 skrydžiai.

Kaip parodė šią savaitę naujienų agentūros BNS užsakymu „Vilmorus“ atlikta apklausa, maždaug keturi iš dešimties Lietuvos gyventojų sako jaučiantys didesnę grėsmę savo saugumui dėl iš Baltarusijos atskrendančių meteorologinių oro balionų su kontrabanda.