„Išgirdau, jog prezidentas tikrai situaciją mato, ją vertina, yra susirūpinęs, jog šie neteisingai paskleisti kaltinimai ar abejonės gali turėti įtakos pasitikėjimui mano asmeniu, ar Vyriausybės. Politikoje dažnai taip būna, kad ir nesant racionalaus pagrindo yra keliamos įvairios insinuacijos ir samprotavimai“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime prezidento metinį pranešimą komentavo G. Paluckas.

„Galime diskutuoti apie teisinį reguliavimą, kuris padėtų eliminuoti regimybę ar apskritai klausimus dėl politikų dalyvavimo versle. (...) Ateidamas į politiką, ateidamas į pareigas, aš aiškiai deklaravau visus interesus, visus galimų privačių ir viešų interesų konflikto regimybes, todėl šiandien jaučiuosi absoliučiai teisus“, – akcentavo jis.

Tuo metu komentuodamas prezidento metinį pranešimą, premjeras teigė išgirdęs ir jo Vyriausybei keliamų lūkesčių.

„Išgirdau didelius lūkesčius šiai Vyriausybei, tam tikrus pastebėjimus dėl Vyriausybės programos nuostatų, jų įgyvendinimo ir įgyvendinimo greičio, išgirdau tam tikrus kritikos epizodus, kurie yra susiję su dabartine visiems žinoma situacija. Aš manau, kad tai yra racionali, tvarkinga prezidento kalba“, – dėstė G. Paluckas.

Prie A. Dudėno klausimo grįžti nebežada

Skaitydamas metinį pranešimą, prezidentas taip pat akcentavo, jog nepanaikinęs į „čekiukų“ istoriją įsivėlusio socialdemokratų frakcijos nario Arūno Dudėno teisinės neliečiamybės, Seimas „užlipo ant to paties grėblio“ ir užkirto kelią teisingumui. Šalies vadovo teigimu, už tokius sprendimus atsakingi asmenys „turėtų atidžiai pasižiūrėti į veidrodį ir pagalvoti, ką veikia Seime“.

Vis dėlto, premjeras, reaguodamas į šią kritiką, atsakė, jog prie šio klausimo nebebus grįžtama – politinę atsakomybę valdantieji, pasak G. Palucko, jau prisiėmė.

„Dėl politinės atsakomybės, dėl padarytos klaidos – mes jau esame ją prisiėmę ir pasakę: taip, įvyko klaida, apmaudi klaida, (tai – ELTA) garbės nedaro, bet prie šito klausimo grįžti ar negrįžti – tai yra teisės klausimas, o prokuratūra, kaip minėjote, jau atsakė į šį klausimą“, – žurnalistams sakė Vyriausybės vadovas.

Kaip skelbta anksčiau, Generalinė prokuratūra atmetė konservatorių frakcijos Seime narių prašymą pakartotinai kreiptis dėl parlamentaro A. Dudėno teisinės neliečiamybės panaikinimo. Tam esą nėra jokio teisinio pagrindo.

ELTA primena, kad ketvirtadienį Seime prezidentas G. Nausėda skaitė jau šeštąjį metinį pranešimą, kuriame tradiciškai apžvelgė pastarojo meto svarbiausius Lietuvos ir pasaulio įvykius.

Savo kalboje šalies vadovas apžvelgė Vyriausybės iniciatyvas dėl mokestinių pakeitimų, regioninės politikos, atkreipė dėmesį į saugumo ir krašto apsaugos sistemos prioritetus.

Pranešime – ir kritika valdantiesiems dėl nepanaikintos socialdemokratų frakcijos nario Arūno Dudėno teisinės neliečiamybės. Taip pat G. Nausėda užsiminė ir apie premjerą Gintautą Palucką, pastaruoju metu įsivėlusį į skandalą dėl jam priklausančių įmonių.

„Užsivilkus politiko mantiją, vertėtų devynis kartus pamatuoti ir savo dalyvavimą versle. Priešingu atveju neišspręsti santykio su verslu klausimai nuolat gramzdins gražiausias iniciatyvas ir vers atsimušinėti nuo pagrįstų ir nepagrįstų įtarinėjimų“, – metiniame pranešime teigė G. Nausėda.

Šis kasmetinis šalies vadovo kreipimasis į parlamentarus bei visuomenę – pirmasis antrosios kadencijos G. Nausėdos pranešimas.

Vadovaujantis Konstitucija, prezidentas Seime skaito metinius pranešimus, kuriuose aptaria šalies padėtį, svarbiausius Lietuvos vidaus ir užsienio politikos įvykius. Tokius pranešimus šalies vadovai tradiciškai skaito parlamento pavasario sesijos metu.

Premjeras: rūpestis visuomenės gerove yra nacionalinio saugumo strategijos sudėtinė dalis

Ministras pirmininkas G. Paluckas sako, kad rūpestis visuomenės gerove yra sudėtinė nacionalinio saugumo strategijos dalis.

Prezidento G. Nausėdos metiniame pranešime išsakytą teiginį, jog „netapsime saugesnis sviestą keisdami patrankomis“, jis vadino „įžvalgiu pastebėjimu“.

„Kartais mes akcentuodami tą kietąją galią, pamirštame ir minkštąją galią – mūsų visuomenės motyvaciją, visuomenės pasitikėjimą valstybe ir visuomenės tikėjimą, kad valstybė ja rūpinasi“, – žurnalistams po šalies vadovo kalbos sakė premjeras.

„Tai yra nacionalinio saugumo strategijos sudėtinė dalis. Šiuo dvinariu modeliu remiasi Suomija, o Suomiją mes matome kaip pavyzdinę valstybę rūpinantis nacionaliniu saugumu“, – pridūrė jis.