PARLAMENTARAI ĮVERTINO SEIMO RUDENS SESIJĄ: VALDANTIESIEMS JI BUVO REZULTATYVI, OPOZICIJA – PAVARGO

Parlamentarai nevienareikšmiškai vertina šeštadienį pasibaigsiančią Seimo rudens sesiją. Visgi tiek valdantieji, tiek opozicija sutinka, kad pastaroji savaitė, kurios metu vyko dvi Seimo narių apkaltos, pareikalavo daug jėgų.

„Vertinčiau kaip tokią rezultatyvią, audringą ir su kai kuriais sprendimais, dėl kurių šiek tiek kirba negeras jausmas“, – prieš paskutinį sesijos posėdį šeštadienį žurnalistams komentavo Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

„Pastaroji savaitė, matyt, ypatingai išskirtinė, žvelgiant į visų Seimų istoriją, nes dvi apkaltos per savaitę – dar tokios situacijos nesame turėję“, – pridūrė ji.

V. Čmilytė-Nielsen tikisi pavasario sesijoje pratęsti rudenį pradėtas diskusijas apie saugumą ir gynybą.

„Bet ji buvo ir rezultatyvi, priėmėme nemažai svarbių sprendimų – biudžetas priimtas anksčiau nei įprastai, socialinės srities daug klausimų, gynyba, švietimas. Tai dalykai, apie kuriuos nuolat diskutuojame, kurie yra svarbiausi Lietuvos žmonėms – jiems buvo skirtas dėmesys“, – kalbėjo Seimo pirmininkė.

„Akcentuočiau saugumą, gynybą, kaip vieną sričių, kuri dabar jau sulaukė daug diskusijų ir neabejotinai sulauks dėmesio, tęsis ta diskusija ir pavasario sesijoje“, – teigė ji.

Savo ruožtu Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas sako, kad sesijos pabaigoje vykusios Petro Gražulio ir Vytauto Gapšio apkaltos „nepridėjo šlovės“ Seimui.

„Iš tikrųjų, Seimo sesijos pabaiga neprideda šlovės Seimui, ir, sakyčiau, daro gėdą visai teisinei valstybei. Tai, kas įvyko su nepavykusia apkalta Vytautui Gapšiui, yra dalykas, kuris liks kurį laiką aptarinėjamas kaip šios kadencijos vienas iš bruožų, vienas iš simptomų“, – žurnalistams kalbėjo V. Mitalas, pridurdamas, kad apkaltų vykdymo klausimą dar reikės išspręsti.

„Man atrodo, kad mes galime sutvarkyti šitą klausimą, pakeičiant apkaltos institutą taip, kad kai kitas atvejis toks atsitiktų, Seimui nebereiktų balsuoti ir nebereiktų tikrintis savo gebėjimų priimti sprendimus“, – pažymėjo „laisvietis“.

Opozicija apie rudens sesiją: pavargome

Tuo metu opozicijos atstovai paskutinę Seimo rudens sesijos dieną teigė esantys pavargę. Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūno Sauliaus Skvernelio nuomone, sesijos pagrindiniu akcentu tapo parlamentarų V. Gapšio ir P. Gražulio apkaltos.

„Iš pradžių kankintis reikėjo su tuščia darbotvarke, dabar kankintis su perkrauta darbotvarke. Matyt, sesijos pagrindinis akcentas – apkaltos. Turbūt įsiminė visiems kaip pats svarbiausias, prasmingiausias dalykas“, – žurnalistams kalbėjo S. Skvernelis.

Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūnė Rasa Budbergytė rudens sesiją apibūdino kaip sudėtingą. Anot jos, jau šios sesijos metu pasijautė, kad kitais metais vyks treji rinkimai.

„Sesija tikrai buvo labai sudėtinga, sunki, visi pavargome. Aš pirmiausia pasakyčiau, kad tikrai jaučiasi prasidėję rinkiminiai metai. Vyksta politinių oponentų mūšiai – tarp priešingų stovyklų, bet taip pat ir valdančiųjų tarpe, taip pat ir tarp opozicijos. Mes visi konkuruojame, nes mes visi žinome, kad kitais metais turės ateiti rinkėjas prie urnos ir pasitikrinti“, – sakė R. Budbergytė.

„Nepaisant to, dar galiu pažymėti, tikrai kai kurie nepasisekę dalykai Seime, kaip, sakykime, neįvykdyta iki galo mokesčių reforma, biudžetas buvo sunkiai formuojamas“, – pažymėjo socialdemokratų atstovė.

Įvyko kaip įvyko, matyt, Seimas turi apie ką pagalvoti, įskaitant apie tai, kad balsavimai dėl apkaltos nebūtų slapti.

Seimas šeštadienį, kaip ir numato Konstitucija, užbaigs eilinę rudens sesiją. Įveikę suplanuotą posėdžio darbotvarkę, parlamentarai tradiciškai sugiedos valstybės himną.

Rudens sesija prasideda rugsėjo 10 dieną ir baigiasi gruodžio 23 dieną.

I. Šimonytė įvertino pasibaigusią Seimo rudens sesiją

Premjerė Ingrida Šimonytė nemano, kad ši Seimo rudens sesija buvo labiau chaotiška nei kitos. Anot jos, parlamentui pavyko priimti visus pagrindinius sprendimus.

„Aš nesakyčiau, kad buvo daugiau arba mažiau chaoso negu kitais laikais. Žinoma, visada priešrinkiminiais metais būna daugiau iniciatyvų, kurios išnaudojamos politikų parodyti savo rūpestį žmonėmis, nesukant galvos, kas po to turi už tai sumokėti. Tai tų iniciatyvų gal buvo šiek tiek daugiau, negu kad įprastą sesiją, bet saikingai daugiau“, – žurnalistams šeštadienį Seimo rudens sesiją komentavo I. Šimonytė.

Ministrė pirmininkė pabrėžė, kad svarbiausi sprendimai, bent jau siūlyti Vyriausybės, buvo priimti. Pavyzdžiui, pažymėjo I. Šimonytė, „pakankamai sklandžiai“ priimtas kitų metų valstybės biudžetas.

„Biudžetas buvo priimtas pakankamai sklandžiai ir šį kartą netgi opozicija netraukė kortelių, kas reiškia, kad nebuvo suinteresuota, kad nebūtų priimtas, ir puikiai suprato, kokios būtų pasekmės, jeigu gyventumėme pagal vieną dvyliktąją 2023–ųjų metų, kad niekam iš to naudos tikrai nebūtų buvę“, – sakė premjerė.

„Aš sakyčiau, kad daug svarbių sprendimų vis tiek Seimas, nepaisant tų foninių dalykų, priėmė“, – pabrėžė ji.

Visgi I. Šimonytė pažymėjo, kad parlamentarai turės apgalvoti šią savaitę įvykusias Seimo narių Petro Gražulio ir Vytauto Gapšio apkaltas. 

„Įvyko kaip įvyko, matyt, Seimas turi apie ką pagalvoti, įskaitant apie tai, kad balsavimai dėl apkaltos nebūtų slapti“, – pridūrė premjerė.

Nemano, kad valdančiosios koalicijos ginčai buvo neproduktyvūs

I. Šimonytė nesureikšmina šią rudens sesiją išryškėjusių valdančiosios koalicijos nesutarimų. Ji pabrėžia, kad tarp politikų visada būna ginčų.

„Natūralu, kad yra tam tikri klausimai, kur, galbūt, Tėvynės sąjungai, kaip pagrindinei koalicijos partnerei, tenka daugiau krūvio, atsakomybės ir daugiau pareigos aiškintis dėl vienų ar kitų sprendimų ar siūlymų“, – į klausimą dėl koalicinių ginčų atsakė I. Šimonytė.

„Bet aš nesakyčiau, kad čia buvo kažkaip labai ypatingai neproduktyvūs ginčai ar kažkokie ginčai, kur neįmanoma dirbti toliau. Ginčų visada būna tarp politikų. (...) Niekada nebūna taip, kad visi žmonės turėtų vieną nuomonę“, – pabrėžė ministrė pirmininkė.

ELTA primena, kad Seimo rudens sesijos pabaigoje kilo nesutarimų tarp valdančiosios koalicijos partnerių. Nesulaukę pakankamos liberalų ir konservatorių paramos Civilinės sąjungos projektui, „laisviečiai“ viešai dvejojo, ar palaikyti kitų metų valstybės biudžetą.