Parlamentarai žada galutinai apsispręsti, ar trejiems metams įšaldyti LRT biudžeto augimą, o nuo 2029-ųjų mažinti skiriamą procentą nuo mokesčių.

Tokiam „aušriečių“ ir „valstiečių“ siūlymui yra pritaręs Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK).

Pagal projektą, 2026–2028 metais LRT skiriami valstybės biudžeto asignavimai būtų lygūs 2025 metų LRT skirtiems valstybės biudžeto asignavimams.

Tai reiškia, kad nacionalinio transliuotojo biudžetas 2026, 2027 ir 2028 metais būtų po 79,6 mln. eurų.

Pagal tą patį siūlymą, nuo 2029 metų LRT kasmet būtų skiriama 0,75 proc. surinkto gyventojų pajamų mokesčio ir 0,8 proc. iš akcizo surinktų pajamų.

Dabar transliuotojui priklauso atitinkamai 1 proc. ir 1,3 proc. užpraėjusiais metais faktiškai gautų pajamų iš minėtų mokesčių.

Siūlymo autorių teigimu, LRT biudžeto įšaldymas užtikrina „nuoseklų požiūrį į LRT veiklos finansavimą“.

Opozicijos atstovai teigia, kad toks nacionalinio transliuotojo finansavimo ribojimas yra kėsinimasis į žiniasklaidos laisvę ir pažeidžia nepriklausomumo principą. Jie yra minėję, kad priėmus siūlomas pataisas bus kreiptasi į Konstitucinį Teismą.

LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė tvirtino tokį sprendimą vertinanti kaip politinį spaudimą.

Pagal dabartinę transliuotojo finansavimo metodiką, įstaigos biudžetas kitąmet turėtų augti apie 11 proc. iki beveik 88,2 mln. eurų.

Į ketvirtadienio plenarinio posėdžio darbotvarkę taip pat įtrauktos „aušriečių“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio inicijuotos pataisos, kuriomis LRT taryba galėtų lengviau atleisti transliuotojo generalinį direktorių.

LRT įstatymo pakeitimu siūloma, kad transliuotojo vadovas dėl nepasitikėjimo galėtų būti atleidžiamas slaptu balsavimu, jeigu už tai balsuoja ne mažiau kaip pusė tarybos narių.

Iniciatorių teigimu, dėl dabar nustatytos per aukštos dviejų trečdalių balsų kartelės LRT generalinio direktoriaus atleidimas yra neįmanomas. Be to, slaptas balsavimas tarybos narius apsaugotų nuo išorinio spaudimo.

Šiuo metu galiojančiame įstatyme nustatyta, kad nacionalinio transliuotojo vadovas dėl nepasitikėjimo gali būti atleidžiamas tik tuo atveju, jeigu taryba pareikštą nepasitikėjimą grindžia viešuoju interesu ir jeigu už tokį nepasitikėjimą balsuoja ne mažiau du trečdaliai jos narių.

Pataisos iniciatoriai siūlo atsisakyti ir nuostatos dėl viešojo intereso.

Be to, į Seimo posėdžio darbotvarkę įtrauktas dar vienas „aušriečių“ siūlymas jau kitąmet smarkiai sumažinti LRT biudžetą. Juo būtų nustatyta, kad nacionaliniam transliuotojui būtų skiriama ne 1 proc. užpraėjusiais metais surinkto gyventojų pajamų mokesčio dydžio suma, o 0,5 procento. Atskaitymo nuo akcizų (1,3 proc.) mažinti nesiūloma.

Nacionalinis transliuotojas nuolat sulaukia „Nemuno aušros“ lyderio kritikos, jo iniciatyva Valstybės kontrolė šioje įstaigoje atliko auditą.

Lapkričio pradžioje partijos priimtoje rezoliucijoje žiniasklaidos priemonės kaltinamos, kad joms įtaką daro konservatoriai ir liberalai, todėl jos esą tapo „ne informacijos skleidimo, bet slėpimo, atviros propagandos ir žmonių kiršinimo priemonėmis“, o LRT vadovybė, anot rezoliucijos, atsipirko pabarimu, nors auditas neva nustatė „daugybę sunkių finansinių pažeidimų, už kuriuos bet kam kitam būtų uždėti antrankiai ir pradėtas ikiteisminis tyrimas“.