„Šiuo metu yra pradėtas rengti priemonių planas dėl dezinformacijos ir manipuliacijos, kuris turėtų būti parengtas iki gruodžio mėnesio“, – šią savaitę susitikime su Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos atstovais kalbėjo socialdemokratė.

„Aišku, keičiantis kultūros ministrams, mes tikrai turėtume dar kartą prisėsti prie šios temos, ją gerai išgvildenti ir priimti galutinį sprendimą, nes tai yra ne tik plano parengimas, bet ir finansai, ir veiklos, kurios turi būti įvykdytos, kad tai būtų efektyvu“, – pridūrė ji.

Tiesa, Kultūros ministerijai vadovauti paskirta politikė pažymi, jog kovos su dezinformacija srityje Lietuvoje trūksta realaus lyderio bei iniciatyvą vedančios institucijos.

„Šiai dienai mums trūksta lyderystės. Kaip ir visi po truputį darome (…), bet tokio vieno lyderio kaip ir nėra. Tai diskusijų fone yra (kalbama – ELTA), ar tai turėtų būti Kultūros ministerija, ar pagrindinė lyderė turėtų būti Krašto apsaugos ministerija, kuri veda šį klausimą. Manau, visi dar padiskutuosime“, – kalbėjo V. Aleknavičienė.

Kaip skelbta anksčiau, Gintauto Palucko vadovautos 19-osios Vyriausybės programos priemonių įgyvendinimo plane buvo numatytas kovos su dezinformacija ir manipuliacijomis plano rengimas. Numatyta, jog, įgyvendinant šį tikslą, bus siekiama glaudaus bendradarbiavimo su kultūros ir švietimo institucijomis, žiniasklaida, akademine bendruomene, NVO bei kitais socialiniais ir ekonominiais partneriais.

Šių metų liepos pabaigoje laikinasis kultūros ministras Šarūnas Birutis plano rengimą aptarė su prezidentu Gitanu Nausėda.  

V. Aleknavičienė sako esanti už desovietizacijos proceso tęsimą

„(Esu – BNS) už pratęsimą“, – susitikime su Seimo konservatorių frakcija teigė būsimoji ministrė. – Klausimas iš tikrųjų labai toks skaudus, aktualus ir reikalaujantis tikrai visų mūsų ir daug diskusijų ir gerų sprendimų, kad tikrai nepriešintume iš visuomenės ir judėtume savo laisvoje šalyje į priekį.“

Taip ji kalbėjo anksčiau šią savaitę Seimo pirmininkui Juozui Olekui pareiškus, jog vadinamoji Desovietizacijos komisija savo uždavinius jau įgyvendino, o likusias istorinės atminties įamžinimo problemas galėtų spręsti savivalda.

Tuo metu viena iš Desovietizacijos įstatymo iniciatorių, Seimo narė konservatorė Paulė Kuzmickienė kritikuoja tokį parlamento vadovo požiūrį bei teigia, kad J. Oleko pozicija nedera su Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungai (ES) 2027-aisiais kryptimis.

Kaip skelbė BNS, Desovietizacijos komisija atsistatydino birželio pabaigoje, sulaukusi politikų kritikos politikavimu ir visuomenės skaldymu.

Ją kritikavo ir G. Nausėda, pareiškęs, kad komisijoje trūksta ekspertiškumo.

Seime registruotas socialdemokratų siūlymas panaikinti šią komisiją, o sprendimus dėl gatvių, aikščių pervadinimo, sovietinių paminklų ar atminimo lentų nukėlimo perduoti savivaldybėms.

Totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo draudimas Lietuvoje įsigaliojo 2023 metų gegužę. Pagal jį, iš viešųjų erdvių turi būti pašalinti totalitarizmo ir autoritarizmo simboliai – paminklai, gatvių, aikščių ir kitų viešųjų objektų pavadinimai, kitokie simboliai.

Kaip ekspertinė institucija buvo įkurta Viešųjų objektų atitikties totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo juose draudimui vertinimo tarpinstitucinė komisija. Jos narius paskyrė Seimas.

Pagal dabar galiojančią tvarką, iš pradžių klausimą, ar konkretus objektas pažeidžia įstatymą, nagrinėja iš ekspertų sudaryta vadinamoji Desovietizacijos komisija, o galutinį sprendimą priima Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro (LGGRTC) generalinis direktorius.

Viešojo objekto valdytojas, gavęs generalinio direktoriaus sprendimą, ne vėliau kaip per tris mėnesius privalo organizuoti viešojo objekto pašalinimą arba pakeitimą.