„Teismas pabrėžė, kad ši pareiga nereiškia, jog nacionalinėje teisėje turi būti numatyta tos pačios lyties asmenų santuoka. Teismas pakartojo, kad santuokos taisyklės priklauso valstybių narių kompetencijai. Be to, valstybės narės turi diskreciją pasirinkti tokios santuokos pripažinimo tvarką“, – BNS antradienį perduotame komentare teigia ministerija.

Tą kiek vėliau sakė ir teisingumo ministrė Rita Tamašunienė.

„Kiek aš esu informuota, ES Teisingumo Teismas nekeičia diskrecijos valstybėms narėms kurti savo santuokos pripažinimo taisykles. Ta diskrecija paliekama kiekvienai valstybei. Reikės galvoti, kokiu būdu, jeigu toks įpareigojimas kartais būtų Lietuvai, kaip mes galėtume tą įgyvendinti“, – žurnalistams kalbėjo ji.

Reikės galvoti, kokiu būdu, jeigu toks įpareigojimas kartais būtų Lietuvai, kaip mes galėtume tą įgyvendinti.

Kaip rašė BNS, ES Teisingumo Teismas antradienį nusprendė, kad Bendrijos narės privalo pripažinti kitose valstybėse narėse įregistruotas tos pačios lyties asmenų santuokas.

Toks sprendimas priimtas po to, kai teismas gavo dviejų Vokietijoje susituokusių lenkų, kurie bandė persikelti į Lenkiją ir paprašė ten įregistruoti santuokos liudijimą, skundą.

Lenkijoje sutuoktiniams buvo paaiškinta, kad šalies įstatymai neleidžia tos pačios lyties asmenų santuokų.

Pasak Teisingumo ministerijos, teismo pateiktas išaiškinimas galėtų būti taikomas panašioms situacijoms, kai ES piliečių santuoka yra sudaryta kitoje Bendrijos valstybėje.

„Taigi ES valstybės narės privalo pripažinti kitoje valstybėje narėje teisėtai įgytą santuokinį statusą, kad būtų galima naudotis pagal Sąjungos teisę suteiktomis teisėmis – judėti, apsigyventi kitoje šalyje“, – rašoma ministerijos atsakyme.

Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Laurynas Šedvydis BNS teigė besidžiaugiantis tokiu teismo sprendimu.

„Šiuo metu aš žinau, kad yra žmonės, kurie yra teisminiame kelyje pripažinti savo santuokas. Jie siekia, kad jų santuoka kitose šalyse būtų pripažinta Lietuvoje. (...) Gali būti, kad šie žmonės bandys teisiniu keliu prisipažinti (santuokas – BNS)“, – tikino politikas.

Tačiau jis pažymėjo, jog pripažinimo teisinės pasekmės yra mažiau aiškios.

„Nuo to, kad bus įrašyta į, pavyzdžiui, santuokų registrą, nepakeitus labai labai daug teisės aktų, nieko daug nekeičia“, – sakė jis.

„Todėl mano pagrindinis noras yra tiesiog sutvarkyti partnerystės instituto teisinį reguliavimą. Ir kad ten būtų galima įrašyti, kad kitose šalyse sudarytos santuokos Lietuvoje turi, kaip sakant, partnerystės teisinį režimą, kuriuo, bent jau pagal Teisingumo ministerijos parengtą ir mano teikiamą teisės aktų projektą, siekiama priartinti prie teisinės apsaugos, kurią gauna žmonės, gyvenantys santuokoje“, – pabrėžė politikas.

Pagal socialdemokrato minimas registruotas pataisas, partneryste būtų laikomas dviejų asmenų (partnerių) susitarimas dėl bendro gyvenimo „kuriant šeimos santykius, kuris grindžiamas partnerių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba, ryšiais ir savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas“.

Partneriais būtų laikomi asmenys, nustatyta tvarka įregistravę partnerystę. Anot projektų autorių, tokiu būdu Civiliniame kodekse būtų įtvirtinamas registruotos partnerystės institutas.

Siūloma įtvirtinti, kad partnerystė būtų lyčiai neutrali – ją galėtų sudaryti ir skirtingų lyčių, ir tos pačios lyties asmenys. Projekte nenumatyta galimybė partneriams įsivaikinti.

Valdančiosios koalicijos sutartyje į atskirą priedą išskirti klausimai, kuriems Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos nariai, šiai priklauso ir dabartinė teisingumo ministrė, nepritars. Tarp jų yra partnerystės ir vienos lyties asmenų santuokos įteisinimas.

Kaip rašė BNS, balandį KT paskelbė, jog Seimas pažeidė Konstituciją 24 metus nevykdydamas Civiliniame kodekse įrašyto įsipareigojimo patvirtinti atskirą įstatymą su detalesniu partnerystės reguliavimu, kad įsigaliotų kodekso normos dėl bendro gyvenimo neįregistravus santuokos. Be to, konstatuota, kad partnerystė turi apimti ne tik skirtingų, bet ir tos pačios lyties asmenis.

Po šio sprendimo rugpjūtį Vilniaus miesto apylinkės teismas pirmą kartą pripažino tos pačios lyties porų partnerystę.

Ministrės teigimu, šiuo metu susiduriama su teisine kolizija, kadangi Lietuvoje „nėra sąvokos, kaip vadinamas tos pačios lyties žmonių gyvenimas kartu“.

„Tai šiuo metu tokia gaunasi situacija, kad teismai priima sprendimus objektui įregistruoti, to kurio nėra. Ir čia yra iš tikrųjų labai sudėtingas procesas, ką mes šiuo metu ir sprendžiame“, – sakė R. Tamašunienė.