„Prezidentas priims sprendimą, įvertinęs visus aspektus“, – žurnalistams po prezidento susitikimo su kandidatu sakė D. Matulionis.

Anot patarėjo, sprendžiant dėl R. Kauno galimybių užimti postą, bus vertinama, ar jis užtikrins tinkamą gynybos finansavimą, nebandys „išplauti“ Valstybės gynimo tarybos (VGT) priimto sprendimo krašto apsaugai skirti 5–6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), taip pat užtikrins Vokietijos brigados priėmimą Lietuvoje, skaidrų ir savalaikį reikalingų karinių įsigijimų procesą.

D. Matulionio teigimu, Prezidentūra taip pat tikisi, kad formuojant Krašto apsaugos ministerijos politinę komandą, šis klausimas bus derinamas su šalies vadovu.

„Dabartinėje geopolitinėje situacijoje krašto apsaugos ministro pozicija yra itin svarbi, dėl to labai svarbus klausimas, kokia komanda bus surinkta, tam buvo skiriamas didelis dėmesys, tikimės, kad šiuo klausimus bus toliau derinama su prezidentu“, – teigė jis.

Patarėjas pabrėžė, jog šalies vadovas iš būsimo ministro tikisi „darbų tęstinumo ir nuoseklumo“.

„Turėjome dalykišką pokalbį, prezidentas uždavė daug klausimų iš pačių įvairiausių sričių, turėjome ir tam tikrą diskusiją įvairiais klausimais“, – kalbėjo D. Matulionis.

„Dalykiškas, energingas pokalbis, daug klausimų palietėme, pokalbis vyko pakankamai įdomiai (…). Man paliko, jeigu galiu taip pasakyti, neblogą įspūdį“, – sakė jis. 

Dalykiškas, energingas pokalbis, daug klausimų palietėme, pokalbis vyko pakankamai įdomiai (…). Man paliko, jeigu galiu taip pasakyti, neblogą įspūdį.

Pabrėžia komandos svarbą

Tuo metu pats R. Kaunas sako besitikintis, kad susitikime su prezidentu išsklaidė abejones dėl galimybių jį skirti į postą.

„Manau, kad susitikimas buvo konstruktyvus, tikiuosi, kad pavyko atsakyti į įvairius klausimus, kurių tikrai buvo nemažai, ir išsklaidyti visas prezidento buvusias abejones“, – kalbėjo socialdemokratas.

Jis pažymėjo, kad nors darbo gynybos srityje patirties neturi daug, yra patyręs formuojant komandas – anksčiau jo vadovautos įmonės kolektyvas yra „vienas stipriausių Lietuvoje“.

„Tie žmonės yra labai kompetentingi, jų žinios toje srityje yra didesnės negu mano, tačiau aš formavau tą komandą ir mes dirbome kartu. Kai šalia turint kvalifikuotus, konkrečios srities specialistus, kiekvienas vadovas geba priimti reikiamus ir teisingus sprendimus su tų specialistų patarimais“, – sakė R. Kaunas.

R. Kaunas teigė kol kas negalintis nurodyti, kas dirbtų jo politinėje komandoje Krašto apsaugos ministerijoje (KAM), sugrįžti gali ir buvę viceministrai.

„Labai natūralu, kad tęsiant darbus, o mes ir kalbame apie darbų tąsą, ypatingai kai spaudžia terminai, yra siekis maksimaliai išlaikyti kompetenciją. Ir tai nesvarbu, ar tai ministerija, ar tai kažkokia tai kita įstaiga arba verslas. Visur tie procesai yra panašūs“, – sakė politikas.

„Aš jau buvau susitikęs su dalimi buvusių viceministrų. Ar komanda išliks visiškai tokia pati, ar bus kažkoks tai atnaujinimas, mes pamatysime greitu metu“, – teigė jis.

Tačiau R. Kaunas pabrėžė besikalbantis ir su daugiau žmonių, turinčių reikalingą patirtį ir žinių bagažą darbui ministerijoje.

Neigia galimus politinius mainus

Opozicija ir dalis visuomenės kritikavo socdemų pasirinkimą dėl R. Kauno patirties stokos. R. Kaunas pernai pirmą kartą išrinktas į Seimą, nuo šių metų rugsėjo dirba Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete. Tai – vienintelė jo patirtis gynybos srityje.

G. Nausėda anksčiau teigė, kad nėra laiko paskirti ministru žmogų, kuris „mokysis dirbti ir bandys susipažinti su Krašto apsaugos ministerija“. D. Matulionis sako, kad ministrų atranka – politinio proceso dalis.

„Ministrai siūlomi pagal tam tikrą vidinį partijos susitarimą. Pirmiausia šioje vietoje yra svarbu turėti patriotišką, gebantį dirbti komandoje ir suvokiantį visas išorės grėsmes žmogų“, – kalbėjo prezidento patarėjas.

Jis pažymėjo, kad ir ankstesnėse vyriausybėse dirbo ministrų, neturinčių „gilios patirties“.

„Manau, kad viskas yra išmokstama ir patirtis ateina. Ir šioje vietoje tikrai nenorėčiau čia daugiau interpretuoti, bet tiktai konstatuoju faktą, kad tai yra politinio proceso sudėtinė dalis“, – kalbėjo jis.

D. Matulionio teigimu, sprendimas dėl R. Kauno bus priimtas šią savaitę.

Paklaustas apie Seimo sprendimą nepatvirtinti prezidento teikto kandidato į Konstitucinį Teismą (KT) Haroldo Šinkūno, R. Kaunas neigė agitavęs už tokį balsavimą.

„Be abejo, prezidentas teiravosi apie situaciją. Mano atsakymas yra toks, kad 54 balsai slaptame balsavime buvo už prezidento kandidatą, o socialdemokratų frakcija yra 52 žmonės. Visos interpretacijos, kas agitavo už ar kas agitavo prieš, ar išvis agitavo – tai yra tik interpretacijos ir galimi gandai, kurių aš nenorėčiau komentuoti“, – teigė socialdemokratas.

Savo ruožtu prezidento patarėjas tvirtino, kad šalies vadovo ir kandidato į ministrus susitikimo metu nebuvo svarstyti politiniai mainai, jog patvirtinus R. Kauną KAM vadovu, atitinkamai Seime būtų patvirtinta H. Šinkūno kandidatūra.

„Ne, nebuvo kalbėta apie tai“, – teigė D. Matulionis.

Vertins rangovų sąžiningumą

Kaip rašė BNS, spalio pradžioje buvusi krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė pareiškė, kad tokios įmonės kaip su defektais į Rūdninkų poligoną vedantį kelią tiesusi bendrovė „Fegda“, turėtų būti įtraukiamos į „juodąjį“ tiekėjų sąrašą ir į tai būtų atsižvelgiama skelbiant kitus viešuosius pirkimus.

R. Kauno teigimu, broko pasitaikyti gali dirbant bet kuriam rangovui, o sprendžiant tokias situacijas reikia atsižvelgti į tai ar bendrovė elgiasi sąžiningai.

„Jeigu tiekėjas, atlikęs, įvykdęs broką, jį priima, kad tai brokas, jį konstatuoja ir sutinka jį tvarkyti, tai yra viena situacija. Jeigu nesutinka ir išsisukinėja, tai yra kita situacija. Šiuo atveju įvertinsime visas aplinkybes ir jeigu tiekėjas supranta ir sutinka, kad tai yra jo brokas, ir jeigu tai tikrai yra jo brokas, manau, turėtų jį įgyvendinti, pašalinti“, – kalbėjo parlamentaras.

„Čia ir yra klausimas, ar rangovas elgiasi sąžiningai, ar nesąžiningai“, – pridūrė jis.

Bendrai Rūdninkuose nutiesta apie 30 kilometrų kelio, iš jų „Fegda“ nutiesė du kelius, kurių ilgis siekia 6,5 kilometro. Su šia įmone pasirašytos dar dvi sutartys dėl 1,5 ir 4,5 kilometro nutiesimo. Likusius kelius tiesė bendrovė „Gevalda“.

Portalas „Delfi“ skelbė, kad kelyje pastebėti defektai, tačiau karinį projektą koordinuojanti KAM iš bendrovės nereikalauja kelio tiesti iš naujo.

Anot „Delfi“, gelžbetonio keliui į Šalčininkų rajone esantį poligoną statybos konkursą laimėjusi „Fegda“ darbus už 6,45 mln. eurų atliko 2023 metais.

Naujo krašto apsaugos ministro prireikė iš pareigų atleidus premjerės Ingos Ruginienės pasitikėjimą praradusią D. Šakalienę.