Praėjusioje Seimo kadencijoje pasitraukimo iš ministro posto buvo reikalauta iš Dainiaus Kreivio, kai paaiškėjo, kad jam priklauso dalis „Ignitis grupės“ akcijų. Vilnijo ir vadinamieji čekučių skandalai – trauktis reikalauta Gintarės Skaistės, Jurgitos Šiugždinienės ir Simono Kairio. Tačiau reakcijos buvo labai skirtingos: J. Šiugždinienė atsistatydino, G. Skaistė grąžino pinigus ir liko poste, o S. Kairys apskritai nesiėmė jokių veiksmų. Dėl žiniasklaidos paviešintos istorijos iš pareigų pasitraukė ministrė Monika Navickienė. Nejaukiai jautėsi ir prezidentas, kai Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) paskelbė, jog jis kartu su ambasadoriumi Eitvydu Bajarūnu pažeidė įstatymą „Operos fantomo“ istorijoje. Prezidentūra tuomet situacijos nesureikšmino. Šiandien dėl lengvatinės paskolos istorijos tenka aiškintis premjerui Gintautui Paluckui.

Visgi atrodo, kad nei VTEK išvados, nei pradėti ikiteisminiai tyrimai politinės reikšmės nebeturi. Net patys politikai pripažįsta, kad realių padarinių dažniausiai sulaukiama tik tuomet, kai yra įsiteisėjęs teismo sprendimas. Ilgiau politikoje esantys prisimena laikus, kai pakako viešo pasipiktinimo ar moralinės atsakomybės, kad pareigos būtų paliktos. Dabar, regis, politikai įgijo imunitetą padariniams.

Kas pasikeitė? Kodėl prasiplėtė politinės atsakomybės ribos?

Komunikacijos ekspertas ir politikos apžvalgininkas Linas Kontrimas stebisi, kad politikams tarsi nebegalioja profesinė etika. „Partijos turėtų užtikrinti ne tik tai, kad į politiką ateitų profesionalūs žmonės, bet ir kad jie laikytųsi moralinių standartų. Jei žmogus eina į politiką nusprendęs tvarkyti savo ir savo giminaičių reikalus, tai yra tiksinti bomba. Man atrodo, kad Lietuvoje vietoj partinės demokratijos dabar turime planinę demokratiją“, – sako jis.

 Jei žmogus eina į politiką nusprendęs tvarkyti savo ir savo giminaičių reikalus, tai yra tiksinti bomba. 

Be to, L. Kontrimo teigimu, dalies Lietuvos žmonių poreikiai politikams prilygsta nuliui. Žinodami, kad skandalų metu bus apginti tam tikro ratelio, kurių interesus gina, politikai leidžia sau elgtis ciniškai.

„Pilietinė visuomenė per silpna kažką pakeisti. Deja, baigiama numarinti ir žiniasklaida. Pamenu laikus, kai net žinutė spaudoje priversdavo politikus aiškintis. Dabar tai kelia šypsena“, – svarsto L. Kontrimas.

Komentuodamas premjerą lydintį skandalą, jis teigia, kad šios pareigos G. Paluckui buvo puikus šansas atstatyti jau anksčiau sušlubavusią reputaciją, deja, politikas šia proga nepasinaudojo.

„Iš kitos pusės, galbūt jis nė nebandė. Gal jis manė, kad yra gudrus, visus apeis. Dabar padėtis politikoje tokia, kad partijos dengia visus savo narius, kad ir ką jie padarytų, vien dėl galimybės nors trumpam pabūti valdžioje. Politikai, matyt, žino, kad nieko nenutiks. Kiek jau buvo kadencijų, kai nederamai pasielgę politikai būdavo apginami. Ir ne tik D. Kreivys. Neseniai sužinojau, kad M. Navickienė sugrąžinta į partijos valdžią. Seniau moraliniu aspektu jos istorija būtų užkirtusi kelią bet kokiai politinei karjerai“, – L. Kontrimo teigimu, svarbiausias – moralės ir skaidrumo – kriterijus politikams nebegalioja. Jis sako netikintis, kad premjeras G. Paluckas bus nušalintas, tačiau tikisi, kad bent išdrįs atsiprašyti.

Politologas Vytautas Dumbliauskas pritaria, kad partijose esama daug žmonių, kuriems rūpi pinigai.

„Prieš dvidešimt metų politikai turėdavo atsistatydinti už daug menkesnius dalykus, nes būdavo tam tikra viešoji nuomonė, kuri juos smerkdavo. Dabar kažkas nutiko, kad pilietinė visuomenė tapo silpna, o politikai greitai tai pajuto. Jie pajuto, kad gali daryti dalykus, kurių anksčiau nebūtų galėję. Viskas – piliečių rankose. Tokie politikai apskritai neturėtų laimėti rinkimų. Tie, kurių moralė kelia abejonių. Jų neišrinkti – būtų didžiausia bausmė. O reputacija politikams nebesvarbu, nes politika jiems – tik priemonė verslui pastiprinti“, – konstatuoja V. Dumbliauskas.

Kaip ir L. Kontrimas, V. Dumbliauskas neabejoja, kad socialdemokratai ir toliau gins G. Palucką. „Kaip apgynė ir A. Dūdėną. Tai rodo partijos moralinę degradaciją ir krizę. Galbūt bijoma, kad nebus kito lyderio, kuris galėtų pakeisti G. Palucką“, – sako politologas.

Tai rodo partijos moralinę degradaciją ir krizę. 

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Jurgis Razma sako manąs, kad situacija su premjeru – žingsnis atgal, kalbant apie pilietinę brandą. „Kartais Seimas tikrai labai vieningai balsuoja dėl imuniteto panaikinimo, buvo ne vienas politikas, kuris pats sutikdavo naikinti imunitetą, jei kildavo dvejonių dėl jo skaidrumo, bet dabar, kai buvo apgintas A. Dūdėnas, o ir situacija dėl premjero rodo, kad mums trūksta politinės brandos. Lietuvoje daugelyje sričių matyti ganėtinai ryški pažanga, tačiau tik ne politinės atsakomybės ir politinės kultūros klausimais“, – svarsto Seimo narys.

„Jei premjeras sulaukia tam tikrų kaltinimų, tai ar jis gali reikalauti principingumo iš kitų? Koalicijoje tokiais klausimais premjero žodis būna labai svarbus. Dabar moralinę liniją bando palaikyti bent jau Seimo pirmininkas, balsuojant dėl A. Dūdėno jo frakcija balsavo principingai, bet to neužteka. Skaidrumo liniją tęsia ir opozicija“, – sako J. Razma ir priduria, kad demokratinių šalių politikams moralinis skaidrumas yra toks pat svarbus kaip ir teisinis skaidrumas.

Jo teigimu, labai didelę įtaką politikų sprendimams gali daryti Prezidentas, tačiau dabar atrodo, kad Prezidentas tapo valdančiosios koalicijos dalimi, tad šis faktorius nebeveikia. Tačiau Agnė Širinskienė teigia, kad Prezidentas elgiasi pakankamai principingai, o TS-LKD kalbos apie didesnį ryžtą tėra tik noras toliau tęsti konfliktą su prezidentūra. Ji įsitikinusi, kad kalbėti apie tai, ar G. Paluckas turėtų atsisakyti pareigų, dar per anksti. Politikės manymu, kalbant apie politinį skaidrumą, svarbiausi asmeninės politikų nuostatos.

A. Širinskienė sutinka, kad dabar tarp valdančiųjų matyti dvigubi standartai, tai, pasak jos, itin išryškino A. Dūdėno skandalas: „Vieni čekutininkai apginami visais politiniais instrumentais Seime, kiti, kurie dirba tarybose, tokių instrumentų neturi. Natūralu, kad visuomenė tame įžvelgia dvigubus standartus ir nusivilia“.

Visgi ji labiau linkusi kalbėti ne apie konkrečiai premjerui mestus įtarimus, o apie tai, kad pasigenda iniciatyvų, kaip būtų galima sureguliuoti pokyčius dėl politikų skaidrumo reikalavimų. Kalbėdama apie G. Palucką, ji ragina palaukti tyrimo išvadų ir tik tada kalbėti apie galimus politinės moralės pažeidimus.