Ir nors viešojoje erdvėje pasigirdo būgštavimų, kad tokiu sprendimu G. Nausėda grasina demokratinių valstybių principams, politologų teigimu, kalbėti apie Lietuvoje prasidėjusią  „orbanizaciją“ nėra pagrindo. 

„Įspūdis apie dvejopus standartus susidaro. Taip aštriai apie šią kandidatūrą turbūt nekalbėtume, jei nebūtų precedento iš paties prezidento pusės. Puikiai suprantame, kad kalba čia eina ne apie šalies ambasadoriaus postą, bet apie jautrią sritį, kur nusimato svarbių valstybės organizacijų ir institucijų auditų“, – teigė Klaipėdos universiteto (KU) lektorė, politologė Gabrielė Burbulytė-Tsiskarishvili.

KU dėstytoja referavo į tai, jog 2021 metais buvo norėta Liną Linkevičių, kuris neseniai buvo baigęs eiti užsienio reikalų ministro pareigas, skirti Lietuvos ambasadoriumi Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV). Tada G. Nausėda teigė, kad politikui norint eiti tokias politiškai neutralias, diplomatines pareigas, reikia „politiškai atšalti“.

„Jei priešistorės nebūtų, tai ir tokio didelio šurmulio nebūtų. Precedentų, kai kadencijos nebaigę politikai yra skiriami į tam tikrus postus, turime. Prisiminti galime ir buvusių valdančiųjų pasirinkimą dėl Konstitucinio Teismo“, – sakė G. Burbulytė-Tsiskarishvili.

Tiesa, politologė pastebi ir logikos tokiame G. Nausėdos sprendime, kurią ji prilygino „verslo praktikai“.

„Iš vienos pusės suprantu šį prezidento pasirinkimą. Pakankamai dažnai iš įvairių politikų girdžiu apie atvejus, kai jie ne vienerius metus dirba su vienu ar kitu žmogumi ir mato, kaip jis darbinėje aplinkoje elgiasi ir kaip jo tariamos kompetencijos pasireiškia praktikoje. Būtent todėl ir būna situacijų, kai politikai nori skirti žmones, kuriais patys pasitiki, į tokius atsakingus postus“, – tikino KU lektorė. 

Savo ruožtu Kauno technologijos universiteto (KTU) docentas Ainius Lašas sako, jog opozicijos Seime pasipiktinimą sukėlęs prezidento sprendimas – akivaizdi manipuliacija. 

„Akivaizdu, kad prezidentas šiek tiek manipuliuoja savo paties nustatytomis taisyklėmis. Tuo metu, kai buvo patogu, jis kalbėjo apie „atšalimo“ laikotarpius, tačiau dabar, kai jis bando įgyvendinti kažkokią savo viziją, jo iškelti standartai jam trukdo ir jis juos ignoruoja“, – teigė A. Lašas.

„Prezidentas daro žingsnį, kurio jam nereikėtų daryti (...). Mūsų demokratija jau ir taip pakankamai silpna bei trapi iš tos pusės, kad yra daug žmonių, kurie mano, jog sistema – korumpuota, joje prekiaujama įtaka. Tas procentas žmonių yra pakankamai didelis, o su tokiais veiksmais toliau kuriamas įvaizdis, kad politikai prastūminėja tik savus žmones į jiems reikalingus postus“, – situaciją vertino KTU dėstytojas.

A. Lašo teigimu, nesvarbu, kokie bebūtų G. Nausėdos ketinimai – net jei jie būtų patys geriausi, sprendimas sukuria nereikalingo intereso konflikto regimybę.

„Jei prezidentas pabrėžia, kad svarbu yra skaidrumas, politinių interesų įtakos mažinimas, tai kaip tik tokioje pozicijoje kaip valstybės kontrolierius, kuris prižiūri institucija, norėtųsi žmogaus, kuris yra atitolęs nuo politinio proceso. Dabar sukuriama intereso konflikto regimybė, o tai, ar jis iš tikrųjų egzistuoja, – jau net nebesvarbu“, – kalbėjo ekspertas.

Baimė dėl „orbanizacijos“ – ankstyva

Tiesa, A. Lašas nemano, kad prezidentas šiuo žingsniu bando susiglemžti valdžią į savo rankas.

„Viešojoje erdvėje kalbama, kad pradėta „orbanizacija“ ir bandoma užimti valstybę, tačiau nemanau, kad dabar yra daromi tokio lygio sprendimai. Bet kuriuo atveju, šis konkretus žingsnis nepadeda (...) ir kelia labai daug klausimų“, – teigė politologas.

Abiejų ekspertų teigimu, šansai, kad I. Segalovičienės kandidatūra į valstybės kontrolierės postą bus patvirtinta, – nemaži.

„Viskas yra dabartinės valdančiosios daugumos rankose. Kol kas nematome, kad sprendimai būtų priimami žadėtuoju „buldozerio“ principu, su didžiule valdančiųjų kiekybine persvara, bet šiuo atveju būčiau linkusi sakyti, kad kandidatūra Seime bus patvirtinta. Kai buvo formuojama koalicija, prezidento indėlis buvo žymus ir tai gali nulemti, kad šiam sprendimui užteks pritarimo. Šis prezidento pasirinkimas neįvyko per naktį ir manau, kad vyko pokalbis su partijomis ir buvo išsiaiškinta, kokios reakcijos iš jų galima laukti“, – teigė G. Burbulytė- Tsiskarishvili.

„Jei Seimas atmestų šią kandidatūrą, tai pasiųstų tam tikrą signalą. Tiesa, kaip politologas, nematau priežasčių ar prielaidų, kad taip įvyktų, nes atrodo, jog prezidentas turi santykinai neblogus santykius su valdančiąja dauguma, o ji turbūt ir užtikrins tos kandidatūros patvirtinimą“, – įžvalgomis pasidalino A. Lašas.

Prezidentas G. Nausėda pirmadienį pateikė savo patarėjos I. Segalovičienės kandidatūrą į valstybės kontrolierius.

I. Segalovičienė šalies vadovo vyriausiaja patarėja pradėjo dirbti 2019 metų rugpjūtį, o kadenciją baigiantis M. Macijauskas Valstybės kontrolei vadovauja nuo 2020 metų gegužės.

Anksčiau ji yra dėsčiusi Kauno technologijos universiteto (KTU) Viešosios politikos ir administravimo institute, dirbusi šio universiteto Strateginio planavimo departamente kokybės užtikrinimo srityje.

Vėliau I. Segalovičienė buvo Kauno miesto mero patarėja socialiniais, švietimo ir bendradarbiavimo su nevyriausybinėmis organizacijomis klausimais, o į Prezidentūrą atėjo iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Strateginių sprendimų paramos grupės vadovo pareigų.

I. Segalovičienė baigė KTU viešojo administravimo magistro studijas, atliko mokslinius tyrimus viešojo administravimo stebėsenos ir vertinimo temomis, taip pat stažavosi Didžiojoje Britanijoje ir Vokietijoje.