POLITOLOGAS: D. TRUMPO PERGALĖ REIKŠTŲ BLOGĄ ŽINIĄ LIETUVAI

Respublikonų partijos kandidato Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) išrinkimas JAV prezidentu būtų blogos žinios Lietuvai, sako politikos mokslų profesorius Šarūnas Liekis.

„Jo išrinkimas būtų blogos žinios Lietuvai ir visoms kitomis Europos Sąjungos šalims, ypač toms, kurios deda didesnes viltis į JAV įsipareigojimus saugumo srityje“, - BNS ketvirtadienį sakė Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dekanas Š.Liekis.

Jis komentavo D.Trumpo pareiškimus JAV žiniasklaidai, kad jeigu Rusija užpultų Baltijos šalis, jis spręstų, ar reikia suteikti joms pagalbą, tik išnagrinėjęs, ar tos šalys „vykdė savo įsipareigojimus mūsų atžvilgiu“.

Profesorius teigė, kad D.Trumpo komentarus reikėtų vertinti rimtai, o ne kaip priešrinkiminę retoriką.

„Kaip sakoma, kas galvoje, tas ir ant liežuvio, o paskui tai seka ir veiksmai. Tikėtis, kad tai yra tik retorika ir nieko bendro neturi su jo nuostatomis, tuo labiau, kad užsienio politika nėra jo kaip politiko prioritetas, būtų naivu“, - sakė politologas.

Š.Liekis teigė, kad D.Trumpas atspindi daugumos amerikiečių izoliacines nuotaikas ir tai, kad jiems iš principo nerūpi užsienio politika, o vidaus klausimai dar labiau parūpo paaštrėjus lokalioms krizėms, pavyzdžiui, rasinei neapykantai.

„Jo pasisakymai tai ir liudija, kad JAV yra didelė valstybė, jos žmonės savimi pasitiki ir pasaulio saugumas jiems yra kažkelintoje vietoje“, - sakė profesorius.

Tuo metu politologas Kęstutis Girnius neabejoja, kad tai yra D.Trumpo rinkiminės kampanijos dalis ir įvairūs signalai rodo, jog ši pozicija pasikeistų, jei kandidatas iš tiesų taptų JAV prezidentu. Anot K.Girniaus, daug ką pasako D.Trumpo prieš kelis mėnesius vykę pokalbiai su buvusiais valstybės sekretoriais Henry Kissingeriu (Henriu Kisindžeriu) bei Jamesu Bakeriu (Džeimsu Beikeriu), kurie yra aktyvūs NATO šalininkai. Jis tai vertina kaip rinkiminės kampanijos dalį ir kaip žinutę ne Baltijos šalims, o, pirmiausia, Vokietijai.

„Vienas dalykas yra reikšti nuomonę rinkimų kampanijoje, kitas dalykas yra imti ją įgyvendinti ją po rinkimų“, - sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto lektorius.

„Jis (D.Trumpas) dar prieš keturis mėnesius pasakė, kad Japonijai ir Pietų Korėjai reikėtų leisti įsigyti branduolinį ginklą ir joms pačioms save apsiginti. Jis po kelių savaičių atsitraukė atgal, kai jam žmonės parodė, koks yra absurdas didinti branduolinių valstybių skaičių. Tad manau, kad ir šiuo klausimu bus skirtingi dalykai. Manau, kad čia bus galima įtikinti, kad NATO tarnauja gynybiniams Amerikos interesams ir aiškiai turėtų būti pasakyta, kad tos nenaudėlės šalys, tokios kaip Vokietija, turėtų didinti išlaidas gynybai. Visu kitu per daug nesirūpinčiau“, - pridūrė jis.

Lietuva ilgą laiką atsiliko nuo NATO sąjungininkų pagal išlaidas gynybai, bet pastaraisiais metais ėmė sparčiai didinti finansavimą, reaguodama į Rusijos veiksmus Ukrainoje ir karinį aktyvumą Baltijos jūros regione.

Kitų metų biudžeto projekte išlaidos gynybai sudaro 1,79 proc. bendrojo vidaus produkto arba maždaug 725 mln. eurų, šią savaitę sakė premjeras Algirdas Butkevičius.

Vyriausybė numato, kad gynybos biudžetas NATO numatytą ribą - 2 proc. BVP - pasiektų 2018 metais. NATO duomenimis, šiemet Lietuva pateko į geriausiai gynybą finansuojančių Aljanso šalių dešimtuką.