Jis teigė, kad „Brexit“ gali sukelti šoką Didžiosios Britanijos ekonomikoje, dėl kurio su sunkumais pirmiausiai gali susidurti vietiniai gyventojai, įskaitant imigrantus.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologas sakė, jog Didžiajai Britanijai pasitraukus iš ES naujai atvyksiantys žemos kvalifikacijos darbuotojai gali susidurti su naujomis kliūtimis imigruojant.

„Manau, kad sunerimti lietuviams Didžiojoje Britanijoje reikėtų vien todėl, kad svaras dabar yra žemumoje, kurioje dar nebuvo nuo 1985 metų. Vien ekonominė situacija jiems bus sudėtinga“, - BNS penktadienio rytą sakė L.Kojala.

„Tačiau bent jau kol kas abi referendumo stovyklos kalbėjo, kad tie imigrantai, kurie jau čia yra, iš esmės gali tikėtis to, kad jų statusas nesikeis, nes pagrindinis siekis yra apriboti būtent naujai atvykstančiųjų srautus ir juos kontroliuoti“, - teigė ekspertas.

„Aukštos kvalifikacijos, reikalingi darbo rinkai žmonės galbūt ir nesusidurs su problemomis imigruojant ateityje, o štai žemesnės kvalifikacijos darbuotojai, paprastesnius darbuos linkę dirbti žmonės gali jų turėti“, - pridūrė jis.

Pasak L.Kojalos būsimos intensyvios ES ir Didžiosios Britanijos derybos dėl išstojimo sąlygų gali sumažinti Bendrijos įdirbį sprendžiant saugumo ir migracijos krizes, o tai turėtų neigiamų pasekmių.

Jis teigė, kad „Brexit“ scenarijumi pasinaudos „visi Europos euroskeptikai“.

„Jie tuo tikrai pasinaudos. Nebūtinai referendumo būdu, bet artėjant rinkimams Prancūzijoje, Nyderlanduose, tai taps dideliu postūmiu toms jėgoms, kurių argumentų kalba yra labai panaši į „Brexit“ šalininkų kalbą“, - sakė politologas.

L.Kojala teigė, jog Europos vienybę bandanti suskaldyti Rusija taip pat turėtų būti patenkinta „matydama dezintegruojančią ir žengiančią į naują fazę Europą“.

Suskaičiavus rezultatus 370 iš 382 balsų skaičiavimų taškų matyti, kad už pasitraukimą iš ES balsavo 52 proc. britų, už pasilikimą - 48 procentai.

Lietuva netenka stipraus sąjungininko

Didžiosios Britanijos gyventojams greičiausiai nubalsavus už šalies pasitraukimą iš Europos Sąjungos, politologas Kęstutis Girnius sako, jog Lietuva Bendrijoje neteks stipraus sąjungininko.

„Anglija palaiko Lietuvą, labai skeptiškai vertina Rusiją, pasisako už sankcijų jai pratęsimą ir stipresnį NATO buvimą Baltijos jūros regione. Jiems pasitraukus, tokių Lietuvos advokatų pačioje ES bus mažiau“, - BNS penktadienio rytą sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas.

Jis teigė, kad kol kas sunku apskaičiuoti Britanijos pasitraukimo iš ES žalą, nes daug aplinkybių priklausys nuo Londono ir Briuselio derybų dėl išstojimo sąlygų.

Tačiau politologas pridūrė, kad jau dabar yra aišku, jog stipriai mažės ES biudžetas, taip pat „Brexit“ atsilieps finansų sektoriui, nes Londonas yra vienas iš svarbiausių pasaulio finansinių centrų.

K.Girnius sakė, kad ekonomiškai dėl pasitraukimo iš ES labiausiai nukentės pati Didžioji Britanija, o toks britų žingsnis pirmiausiai pakenks ES įvaizdžiui.

„Ūkiškai labiausiai nukentės Anglija, o ES labiausiai nukentės prestižas. Antra šalis ES, neabejotina demokratija, kuri pasakė, kad mes nieko bendro su jumis nenorime turėti“, - kalbėjo politologas.

Jis teigė, kad britai už pasitraukimą iš ES pasisakė dėl negerėjančio pragyvenimo lygio, ekonominės stagnacijos ir politinės valios trūkumo Briuselyje, sprendžiant Bendrijos krizes.

Pasak K.Girniaus, panašūs argumentai gali paskatinti gilesnes euroskeptiškas nuotaikas ir kitose ES šalyse.

„Euroskeptikai po šio referendumo sustiprės. Jie galės sakyti, kad atėjo laikas ir mums pasisakyti, ypač senųjų ES narių euroskeptikai. Jie galės sakyti, kad ES, kuriai pritarė mūsų protėviai, dabar ji visiškai kitokia. Tas spaudimas tikrai didės“, - tvirtino politologas.