V. Gedvilas: vaikams reikia daugiau kūno kultūros pamokų (interviu) | KaunoDiena.lt

V. GEDVILAS: VAIKAMS REIKIA DAUGIAU KŪNO KULTŪROS PAMOKŲ (INTERVIU)

  • 1

Šiandien portale svečiavęsis Seimo vicepirmininkas Vydas Gedvilas teigė, kad iki 2020 m. visose Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose bus siekiama įvesti tris savaitines kūno kultūros pamokas. Politiko įsitikinimu, studentams kūno kultūros pratybos turėtų būti privalomos pirmuose kursuose, o sveikesnė visuomenė valstybei sutaupytų daug lėšų.

Šiandien portale svečiavęsis Seimo vicepirmininkas Vydas Gedvilas teigė, kad iki 2020 m. visose Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose bus siekiama įvesti tris savaitines kūno kultūros pamokas. Politiko įsitikinimu, studentams kūno kultūros pratybos turėtų būti privalomos pirmuose kursuose, o sveikesnė visuomenė valstybei sutaupytų daug lėšų.

– Ar paskaičiuota, kiek valstybės biudžetas išloštų, jeigu jaunimas būtų fiziškai aktyvesnis ir kartu sveikesnis?

– Pasaulio sveikatos organizacijos ekspertai paskaičiavo, kad vienas doleris, investuotas į fizinį aktyvumą, sveikatos apsaugos sistemai sutaupo keturis dolerius. Nauda aiški.

– Ko reiktų imtis, kad jaunimą daugiau judėtų, nes tai kelias į sveikatos išsaugojimą?

– Reikia pradėti nuo šeimos, tėvai turėtų būti pavyzdys. Toliau – kūno kultūros mokytojas, aukštosios mokyklos dėstytojas. Tam turi būti sudarytos sąlygos. Reikia siekti, kad sportas taptų gyvenimo būdu.

– Gal situacija pasikeistų, jei per kūno kultūros pamokas būtų žaidžiamas ne vien krepšinis ir tinklinis? Įvairesnės sporto šakos gal labiau sudomintų sportuoti? Dar, manau, trūksta teorijos apie fizinio aktyvumo naudą. 

– Nėra parengtų kūno kultūros vadovėlių, mokymo programų, todėl pritariu, kad turi būti siekiama, jog pamokos būtų įvairios, patrauklios ir sudomintų taip, kad moksleiviai norėtų jas lankyti. Žinoma, turi būti sutvarkyta sporto infrastruktūra.

– Kaip vertintumėte galimybę mokyklose kurti treniruoklių sales? Moksleiviai galėtų sportuoti ne tik per kūno kultūros pamokas, bet ir po pamokų už nedidelę kainą? Juk daugeliui sporto klubai neprieinami dėl pernelyg didelių kainų. 

– Mokyklos vadovybė turėtų rūpintis ir sudaryti sąlygas, kad moksleiviai būtų fiziškai aktyvūs. Daugelis Lietuvos mokyklų turi ne tik sporto, bet ir treniruoklių sales. Pavyzdžiui, Kaune tai yra Purienų gimnazija. Vaikams, kurie mokosi toje mokykloje, treniruoklių salė yra nemokama. Tokių mokyklų Lietuvoje yra, tačiau nedaug. Šios problemos sprendimo turėtų imtis mokyklos ir savivaldybės vadovai bei Švietimo skyrius.

– Kaip Jums atrodo, ar nederėtų įvesti tvarkos, kad moksleiviams, lankantiems sporto užsiėmimus, už juos nereiktų mokėti mokesčio?

– Reikia siekti, kad moksleiviams už tai nereiktų mokėti, ypač socialiai remtiniems. Kai kuriose savivaldybėse jau vykdomas pilotinis neformalaus ugdymo projektas. Kiekvienam moksleiviui skirta pinigų suma, kuri atitenka jo pasirinktai sporto šakai.

– Senos statybos mokyklose vienu metu sporto salėje būna po dvi, kartais po tris klases, o salė nedidelė. Gal derėtų reikalauti, kad salėje vienu metu sportuotų tik viena klasė, tada kūno kultūros pamokos būtų kokybiškesnės?

– Seime priimta rezoliucija Sporto politikos klausimais, kurioje numatyta siekiamybė, kad iki 2020 m. visose Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose būtų įvestos trys savaitinės kūno kultūros pamokos. Šiuo metu tik 3 proc. visų šalies mokyklų turi tris savaitines kūno kultūros pamokas. Šioje rezoliucijoje taip pat numatyta, kad būtų statomos šiuolaikinės sporto salės. Jos atitiktų visus reikalavimus ir užtikrintų kūno kultūros pamokų kokybę. Norint kokybiškos kūno kultūros pamokos, žinoma, būtų geriausia, kad sporto salėje dalyvautų tik viena klasė iki 30 moksleivių.

– Koks Jūsų požiūris į vaikų ir jaunimo fizinio pasiekimo vertinimą pažymiais? Gal pakaktų įveikti mažiausius normatyvus? Ne visiems pratimai įveikiami ir dėl baimės, pavyzdžiui, sliuogti virve aukštyn. Juk svarbiausia judėti.

– Visiškai sutinku. Mano nuomone, turi būti vertinamas vienintelis dalykas – progresas, nes ne visi moksleiviai gali tapti čempionais.

– Žinau ne vieną atvejį, kai sportuojantis jaunimas susigadino sveikatą. Ar yra mokyklų programose numatyta, kad mokytojai paaiškintų mokiniams, kaip taisyklingai sportuoti namuose, aptartų dažniausiai daromas klaidas ir galimus pavojus?

– Kūno kultūros mokytojas turi būti aukštos kvalifikacijos: puikiai išmanyti žmogaus anatomiją, fiziologiją, biochemiją, kitus dalykus, kurie būtini šiame darbe. Mokytojas turi mokėti įvertinti moksleivio fizinę būklę ir teisingai paskirstyti krūvį. Taip turėtų būti, bet dažnai taip nėra. Švietimo ministerijai derėtų į tai atkreipti dėmesį.

– Kaip Jums atodo, ar pakankamai rūpinamasi studentų sveikata ir fiziniu aktyvumu?

–  Nepakankamai, bet rūpintis sveikata ir fiziniu aktyvumu turi norėti ir patys studentai. Tie, kurie mėgsta sportuoti, pasirinkdami universitetą turėtų pasidomėti, ar jame sudarytos tam tinkamos sąlygos.

– Ar, Jūsų manymu, nereikėtų įvesti privalomos kūno kultūros visose aukštosiose ir aukštesniosiose mokyklose?

– Mano nuomone, kūno kultūros pratybos turi būti privalomos pirmuose dviejuose kursuose. Anksčiau aukštosiose mokyklose pirmus du kursus kūno kultūros pratybos buvo privalomos, dabar tai yra pasirenkamas dalykas. Mano nuomone, tai blogas sprendimas. Priimant naują Sporto įstatymą, patys studentai kovojo, kad kūno kultūra nebūtų privaloma. Svarstoma grįžti prie senos tvarkos.

– Ar Jūs pats sportuojate? Mankšta – rytais, bėgimas – vakarais?

– Sportuoju. Vasarą labai aktyviai dalyvauju įvairiose golfo varžybose. Žiemą kartu su kolegomis iš Seimo žaidžiame krepšinį, futbolą.

Visą pokalbį su portalo svečiu skaitykite čia.

Rašyti komentarą
Komentarai (1)

ne didinti fizinio

lavinimo pamokų skaičių, o didinti tokių pamokų kokybę, tuomet nereikės didinti šių pamokų, beje, mokyklose nėra nei tinkamų persirengimo kamabarių, nei dušų kabinų, apskritai, fizinis pasirengimas nėra nei gero lygio, nei yra tam pasiekti sąlygų.

SUSIJUSIOS NAUJIENOS