Baltijos šalys ir Lenkija ragina savo sąjungininkus Europoje pradėti rengti 13-ąjį sankcijų paketą Rusijai, sako Lietuvos ambasadorius Europos Sąjungoje (ES) Arnoldas Pranckevičius. Anot jo, ruošiant sankcijų paketą reikėtų plėsti dvejopos paskirties produktų ir aukštųjų technologijų sąrašus, kurie yra svarbiausi siekiant neleisti Rusijai atnaujinti savo karinę pramonę.

„Baltijos šalys ir Lenkija skatiname savo sąjungininkus jau dabar, po Naujųjų metų, pradėti ruošti 13-ąjį paketą. Labai svarbu būtų jį sutarti iki dvejų metų liūdnos karo sukakties vasario pabaigoje. Laiko turime, idėjų taip pat – tikimės, kad ir kiti partneriai bus pasiruošę“, – LRT radijui trečiadienį kalbėjo A. Pranckevičius.

Kol kas, anot politiko, Lietuvos ir kitų šalių pasiūlymai sankcijų paketui yra konfidencialūs. Visgi, pabrėžė A. Pranckevičius, pakete turėtų atsirasti tie produktai, kurie gali būti panaudojami kare prieš Ukrainą.

„Tai, ką mes siūlysime, bus konfidencialu tol, kol neišplepės Briuselio bulvariniai laikraščiai. Tačiau kiekvieną kartą matome naujus elementus, kurie randami karo lauke – nuolatos reikia plėsti ypatingai svarbius sąrašus, tai yra dvejopos paskirties produktų ir aukštųjų technologijų sąrašus, kurie yra bene svarbiausi pakertant Rusijai galimybę atnaujinti savo karinę pramonę“, – teigė Lietuvos ambasadorius ES.

Tai, ką mes siūlysime, bus konfidencialu tol, kol neišplepės Briuselio bulvariniai laikraščiai.

„Ir, aišku, individų sąrašai taip pat yra nuolat plečiami, ten erdvės kūrybai yra labai daug. Lieka dar vis nepaliesti, deja, kaip visada, dėl vienbalsiškumo stokos, branduolinės energetikos ir dujų sektoriai. Tai čia mes nuolatos, kiekvieną kartą vis primename savo partneriams, kad reikėtų pradėti sankcionuoti ir šiuos sektorius“, – pridūrė A. Pranckevičius.

Jis taip pat priminė, kad Lietuva reikšmingai prisidėjo rengiant 12-ąjį sankcijų paketą Rusijai.

„12-tasis paketas buvo priimtas irgi prieš Kalėdas, jame, tarp kitko, labai daug Lietuvos pasiūlymų, ypač dėl programinės įrangos, dronų, lazerių, dvejopos paskirties technologijų. Ir net pusė iš 147 naujų individų ar kompanijų, (įtrauktų į sankcijų paketą – ELTA), irgi yra pasiūlytos Lietuvos“, – sakė A. Pranckevičius.

„Tai rodo, kokie esame aktyvūs sankcijų kūrimo procese ir tų idėjų tikrai nestokojame ir toliau“, – pridūrė jis.

ELTA primena, kad gruodžio 18 dieną buvo patvirtintas 12-tasis ES sankcijų Rusijai paketas. Pasiektas sutarimas draus į ES importuoti, pirkti ar pervežti rusiškos kilmės deimantus, teikti programinės įrangos tiekimo paslaugas, skirtas įmonių valdymui bei pramoniniam projektavimui ir gamybai.

Taip pat išplečiamas jau taikomas kriptovaliutų piniginės, sąskaitų tvarkymo ar saugojimo paslaugų draudimas Rusijos asmenims ir gyventojams, įskaitant Rusijos piliečius bei fizinius asmenis gyvenančius Rusijoje – šiems asmenims bus draudžiama kontroliuoti arba užimti bet kokias pareigas tokias paslaugas teikiančių juridinių asmenų, subjektų ar įstaigų valdymo organuose.

Naujuoju sankcijų paketu griežtinama ir ES eksportuotojų atsakomybė – gabenant prekes į trečiąsias šalis bus reikalaujama sutartyse įtraukti nuostatas, kuriomis pirkėjai įsipareigos įsigyjamų jautrių prekių ir technologijų neeksportuoti į Rusiją ar naudojimui joje.

Be to, išplečiamas dvejopo naudojimo prekių ir technologijų sąrašas bei sąrašas prekių, kurios prisideda prie Rusijos karinio ir technologinio tobulėjimo arba šalies gynybos ir saugumo sektoriaus plėtros, įtraukiant lazerių sektoriaus prekes, stakles ir mašinų dalis, chemines medžiagas, termostatus.

Taip pat nustatomi ribojimai importuojamoms prekėms, iš kurių Rusija gauna dideles pajamas, pavyzdžiui, suskystintos naftos dujos, ketaus luitai ir juodųjų metalų gaminiai, vario ir aliuminio laidai, vamzdžiai ir vamzdeliai.

Patikslintas ir praktinis ribojimų, susijusių su transporto priemonių, kertančių ES išorinę sieną, taikymas, išplečiamas draudimas per Rusijos teritoriją tranzitu gabenti tam tikras iš ES eksportuojamas prekes ir technologijas, įtraukiant tas, kurios prisideda prie šalies pramonės pajėgų stiprinimo.

Naujuoju sankcijų paketu taip pat išplečiamas subjektų sąrašas, kuriems yra taikomos sankcijos, į jį papildomai įtraukiant 147 subjektus – 61 asmenį ir 86 įmones.

A. Pranckevičius: finansinė parama Ukrainai bus patvirtina, net jeigu Vengrija tam nepritars

A. Pranckevičius tvirtina, kad sprendimas dėl 50 mlrd. eurų paramos Ukrainai paketo vasario pradžioje bus patvirtintas. Pasak jo, tai bus padaryta arba pritarus visoms ES valstybėms, arba, Vengrijai toliau vetuojant sutarimą, bus pasitelktas „planas B“ ir apsisprendimas įgyvendintas su 26 šalių pagalba.

„Charles'is Michelis (Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas – ELTA) sukvietė neeilinę ES Vadovų tarybos sesiją vasario 1 d., kuomet tikimasi, kad vadovai patvirtins 50 mlrd. eurų paketą. Jau sausį pradėsime su Europos Parlamentu paruošiamuosius darbus, kad sprendimai galėtų įsigalioti tuoj pat“, – trečiadienį LRT radijui teigė A. Pranckevičius.

„Scenarijai yra du, arba Vengrija pritaria 27 valstybių sprendimui ir tuomet, kaip sutarta, mes naudodami ES biudžeto peržiūrą skiriame Ukrainai 50 mlrd. eurų 4 metams. (...) Arba Vengrija toliau vetuoja ir tuomet turime planą B – apsispręsti su 26 valstybių pagalba, naudojant tiek nacionalines garantijas, dotacijų daliai ir makrofinansinės paramos instrumentą paskolų daliai. Viskas paruošta vienu ar kitu atveju“, – pabrėžė jis.

A. Pranckevičius pažymėjo, kad likęs mėnuo yra paskutinis, skirtas Vengrijos įtikinėjimui, tačiau nepavykus perkalbėti šios šalies premjero Viktoro Orbano, bus judama „su planu B“. Anot ambasadoriaus, finansinės paramos Ukrainai patvirtinimas būtų svarbus signalas ir partneriams Jungtinėse Amerikos Valstijose, kur taip pat kyla ginčai dėl lėšų skyrimo Kyjivui.

„Šis mėnuo buvo skirtas paskutiniam šansui įtikinti Vengriją, tačiau antro šanso niekas tikrai neskirs, nes laiko neturime. Jeigu premjeras Orbanas toliau nesileis į kalbas, mes judėsime su planu B“, – sakė Lietuvos ambasadorius ES.

„Tai yra ir labai svarbus signalas mūsų partneriams Vašingtone, JAV, kur sprendimai dėl finansavimo įstrigę ir dėl to teigiama žinia iš Europos, tikimės, kad galėtų suteikti daugiau argumentų, ypač prezidentui J. Bidenui, kovojant dėl paramos Ukrainos finansavimui“, – aiškino jis.

ELTA primena, kad Vengrijos ministras pirmininkas V. Orbanas neleido ES vadovams Briuselyje vykusiame viršūnių susitikime susitarti dėl finansinės pagalbos Ukrainai paketo, naujienų agentūrai dpa pranešė keletas diplomatų.

Sprendimą dėl naujo pagalbos Ukrainai paketo priimti apsunkino tai, kad tolesnė finansinė pagalba Kyjivui buvo įtraukta į siūlymą dėl plataus masto ilgalaikio ES biudžeto pertvarkymo.

Europos Sąjungoje biudžetas sudaromas 7 metams, o dabartinis bendras biudžetas galios iki 2027 m.

Europos Komisija šiemet siūlė Ukrainai iki 2027 m. suteikti 50 mlrd. eurų finansinės pagalbos – 33 mlrd. eurų paskolų ir 17 mlrd. eurų subsidijų.