„NATO branduolinio atgrasymo doktrina turėtų būti žinoma visiems, kurie buvo atsakingi už krašto gynybą ir saugumą. Todėl sakyti, kad NATO branduolinę doktriną galima pakeisti vienu pasakymu „Prancūzija dabar tuo rūpinsis“ yra tiesiog baisiai neatsakinga ir netgi pavojinga. Paklauskit NATO, paklauskite mūsų NATO ambasadoriaus ten, ką jie mano apie tai“, – paklaustas apie L. Kasčiūno vertinimus žurnalistams sakė ministras pirmininkas, pabrėždamas, jog siūlymai dėl vadinamojo branduolinio „skėčio“ turi daug niuansų.
„Tokie kalbėjimai iš opozicijos ir yra didžiausia grėsmė mūsų planams užtikrinti tinkamą krašto apsaugą“, – apibendrino jis.
ELTA primena, kad penktadienį daugiau kaip pusmetį praėjusioje Vyriausybėje Krašto apsaugos ministerijai (KAM) vadovavęs L. Kasčiūnas negailėjo kritikos premjero laikysenai dėl Prancūzijos prezidento E. Macrono pasiūlymo apie branduolinį „skėtį“ – anksčiau G. Paluckas teigė, kad šis „pasiūlymas dar labai žalias“.
L. Kasčiūno teigimu, dabartinė Lietuvos geopolitinė situacija tiesiog įpareigoja atsakingai vertinti tokius didžiųjų Europos valstybių pasiūlymus.
„Manau, kad prezidentas Gitanas Nausėda pasakė teisingai, reikia pradėti konsultacijas, o premjeras pasakė visiškai netinkamai, nes iš esmės mums reikia, jeigu yra galimybė, gauti daugiau saugumo garantijų, jeigu yra galimybė, patekti po skėčiu. Mes privalome tokią galimybę svarstyti ir pradėti konsultacijas“, – Eltai teigė politikas.
„Premjeras neturi kalbėti apie žalius, mėlynus ar kažką kita. Premjeras turi kalbėti kaip tikras valstybininkas, valstybės interesus ginantis žmogus, kuriam rūpi nacionalinis saugumas, gynyba ir bent jau pagarbiai pradėti konsultacijas“, – apibendrino buvęs ministras.
Tokie kalbėjimai iš opozicijos ir yra didžiausia grėsmė mūsų planams užtikrinti tinkamą krašto apsaugą.
Kiek anksčiau prezidentas Gitanas Nausėda tikino Prancūzijos prezidento iniciatyvą vertinantis palankiai. Anot jo, Lietuvai galimybė prisijungti prie šio pasiūlymo būtų naudinga.
„Aš priėjęs, užkalbinęs prezidentą sakiau: tai mes irgi norime po jūsų skėčiu“, – ketvirtadienio vakarą sakė šalies lyderis.
Prancūzija yra vienintelė branduolinė valstybė Europos Sąjungoje.
Premjeras: Lietuva siųstų ambasadorių į Kiniją, jei Pekinas atsiųstų savo
Lietuva siųstų ambasadorių ar diplomatinį atstovą į Kiniją, jei Pekinas į Vilnių atsiųstų savąjį, sako G. Paluckas.
„Jei Pekinas atsiųs savo diplomatinį atstovą pas mus, mes nusiųsime pas juos. Toks yra tikslas ir tai niekaip nesako ir nelemia, kad ruošiamės kažką aukoti“, – žurnalistams sakė G. Paluckas.
„Jei atsiųs ambasadorių, atsiųsime savo“, – teigė jis.
Taip jis kalbėjo paklaustas, ar Lietuva dar siekia atkurti diplomatinius ryšius su Kinija, nors Valstybės saugumo departamentas (VSD) įvardijo, jog tai būtų klaida.
VSD vadovas Darius Jauniškis penktadienį teigė, kad nepaisant kalbų apie norą atnaujinti dialogą, Kinija niekada neatleis Lietuvai dėl jos santykių su Taivanu, o atsiprašęs Pekino Vilnius tik nusižemintų.
Premjeras pabrėžė, kad Vilnius neketina nuolaidžiauti Pekinui.
„Išgirskite VSD direktoriaus poziciją: jei mes aukotume, jei kažką darytume, jei darytume nuolaidas ir atsiprašytume ir panašiai... Niekas to tikrai nesiruošia daryti“, – teigė ministras pirmininkas.
G. Paluckas dar prieš pradėdamas eiti pareigas sakė, kad jo Vyriausybė sieks grąžinti pilnavertį diplomatinį atstovavimą santykiuose su Kinija, tačiau neketina daryti pernelyg didelių nuolaidų Pekinui.
Tuo metu Kinijos misijos Europos Sąjungoje patarėja Fang Mei sausį išplatintame komentare pareiškė, jog šalis viliasi sugrąžinti santykius su Lietuva į „įprastas vėžes“ ir teigia, kad dialogo durys visuomet atviros.
Kaip anksčiau rašė BNS, Lietuvos ir Kinijos santykiai į žemumas nugarmėjo 2021 metais, kai Lietuva ėmė megzti glaudesnius santykius su Taivanu ir Vilniuje atidarius šios salos vardo atstovybę.
Reaguodama į tai, Kinija pažemino diplomatinį atstovavimą santykiuose su Lietuva ir, anot Vilniaus pareigūnų, ėmėsi prekybos ribojimų.
Šiuo metu Kinijos atstovybei Vilniuje ir Lietuvos atstovybei Pekine vadovauja laikinieji reikalų patikėtiniai, o ne ambasadoriai.
Dėl Kinijos ribojimų Europos Komisija (EK) pradėjo bylą su Pekinu Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO), tačiau šis ginčas yra įstrigęs.
(be temos)