„Dabartinis planavimas toks, koks yra suplanuotas ir patvirtintas Valstybės gynybos taryboje, yra pakankamas atliepti toms grėsmėms, kurios šiandien buvo įvardintos“, – žurnalistams penktadienį Vilniuje sakė G. Paluckas.
Kaip teigiama Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvių tarnybų departamento (AOTD) paskelbtame grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime, tolesnis Rusijos karinės galios augimas tiesiogiai priklausys nuo karo Ukrainoje eigos – sumažėjus poreikiams fronte, Maskva galėtų sparčiau formuoti naujus karinius dalinius ir didinti rezervus.
Rašoma, kad šiuo metu Rusijos galimybės naudoti karinę jėgą prieš NATO yra labai ribotos, tačiau tikėtina, kad artimoje perspektyvoje šaliai užteks resursų ne tik tęsti karą prieš Ukrainą, bet ir didinti pajėgumus.
Pasak premjero, svarbu atsižvelgti ir į tai, jog Lietuva taip pat stiprina savo krašto apsaugos pajėgumus.
„Kalbame apie teorinius tam tikrus scenarijus, jeigu būtų nutrauktos sankcijos, jeigu karas Ukrainoje sustotų, jeigu Rusija toliau vykdytų panašaus plano kariuomenės modernizavimą. Yra daug „jeigu“. Bet nepamirškite, kad mes irgi nesivadovaujame jeigu, o darome tinkamus žingsnius, kad sustiprintume tiek savo, tiek regiono saugumą“, – teigė ministras pirmininkas.
„Nacionalinis saugumas yra nedalomas dalykas, tai yra daromi žingsniai ir gynybos finansavimui, yra daromi žingsniai ir žvalgybos institucijų stiprinimui. Lygiai taip pat viešųjų paslaugų teikimas ir kokybė yra nacionalinio saugumo sudėtinė dalis ir visi veiksmai ir žingsniai yra daromi“, – sakė jis.
Dar 2022 metais Rusija paskelbė karinės reformos planus, pagal kuriuos karių ir ginklų skaičiai Vakarų kryptimi išaugtų nuo 30 iki 50 procentų.
Vykdydama reformą Rusija planuoja padidinti kariuomenės skaičių iki 1,5 mln. karių, o Lietuvos žvalgyba šį siekį laiko įgyvendinamu.
Kaip skelbė BNS, Valstybės gynimo taryba dar sausį nusprendė siekti, jog Lietuva krašto apsaugai iki 2030-ųjų skirtų papildomus 12–13 mlrd. eurų, kas kilsteltų finansavimą gynybai iki 5–6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto.
Premjeras: Lietuva dar turės įvertinti, ar lįsti po prancūzų branduoliniu skėčiu
Premjeras G. Paluckas sako, kad Lietuva dar turės „labai rimtai ir atsakingai“ įvertinti, ar lįsti po Prancūzijos branduoliniu skėčiu.
Taip jis kalbėjo šios šalies prezidentui Emmanueliui Macronui (Emaniueliui Makronui) pareiškus, kad Paryžius svarsto galimybę išplėsti šalies branduolinio atgrasymo priemones Europos partneriams, o Lietuvos vadovui Gitanui Nausėdai išreiškus norą patekti į tokių šalių grupę.
„Prieš lendant po bet kokiu skėčiu, reikia labai rimtai ir atsakingai pasvarstyti, kokios pasekmės būtų, kokie įsipareigojimai atsirastų, kokios papildomos grėsmės atsirastų“, – penktadienį žurnalistams sakė premjeras.
„Savo saugumo patarėjo paprašiau sumodeliuoti tokią situaciją, nes mes šiandien suprantame, kad turime svarstyti visus įmanomus scenarijus: NATO raidos scenarijus, mūsų transatlantinių santykių scenarijus“, – pridūrė jis.
Ministras pirmininkas taip pat pabrėžė, kad Prancūzijos prezidento pasiūlymas yra „dar labai labai žalias“.
Pasak E. Macrono, prancūzai „pagrįstai nerimauja“ dėl „naujos eros“ pradžios. Jo teigimu, ši era prasidėjo Donaldui Trumpui (Donaldui Trampui) sugrįžus į Baltuosius rūmus sausio mėnesį, pakeitus JAV politiką Ukrainos atžvilgiu ir sukėlus rimtą istorinio lūžio su Europa pavojų.
E. Macronas nurodė, kad pradės diskusijas dėl Prancūzijos branduolinio atgrasymo priemonių taikymo kitoms Europos valstybėms. Prieš savo kreipimąsi jis telefonu kalbėjosi su tikėtinu naujuoju Vokietijos kancleriu Friedrichu Merzu (Frydrichu Mercu) apie šio apsaugos „skėčio“ išplėtimą.
Kaip rašė BNS, Vokietijos politikas taip pat yra raginęs išplėsti šią apsaugos rūšį Europoje.
Savo ruožtu Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, jog tokius Prancūzijos prezidento siūlymus laiko grasinimu.
(be temos)
(be temos)
(be temos)