Vis dėlto, anot ministro pirmininko, dar reikėtų įvertinti šios priemonės sąlygas. 

„Skolas reikia grąžinti. Tai nepaisant to, kad pasiskolinsi, tikrai bus ir skolos aptarnavimo kaštai. Svarbu, kokiomis sąlygomis gali skolintis ir čia, matyt, Europos Sąjunga skolintųsi šiek tiek pigiau nei Lietuva. Tikėtina, bet reikia dar pamatyti tas visas aplinkybes“, – žurnalistams Briuselyje ketvirtadienį sakė G. Paluckas. 

EK vadovė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) prieš kelias dienas pristatė penkių dalių planą, kuriuo siekiama sutelkti apie 800 mlrd. eurų Europos gynybai ir padėti suteikti skubią karinę paramą Ukrainai.

Pagal šį siūlymą, ES sustabdytų griežtų biudžeto taisyklių taikymą ir leistų valstybėms narėms ženkliai padidinti savo išlaidas gynybai, be to, sukurti priemonę, pagal kurią ES narėms būtų suteikta 150 mlrd. eurų paskolų investicijoms į gynybą.

Anot G. Palucko, prie pasiūlymų yra biudžeto deficito taisyklių pakeitimai: „Jeigu norime papildomas išlaidas turėti net ir pasiskolinę lėšas, biudžeto deficitą šiek tiek reikėtų didinti“.

Tuo metu EK pasiūlyme numatyta galimybė perskirstyti regioninių ir sanglaudos fondų lėšas, pasak G. Palucko, Lietuvai mažiau aktuali.

„Nuomonės gana stipriai išsiskiria lyginant Baltijos šalių, Šiaurės šalių pozicijas ir pietiečius, kurie turi savo problemas, savo dalykus, todėl labai svarbu ir dvišaliai susitikimai, aiškinant, kodėl mums visiems turi būti tai svarbu“, – sakė premjeras.

Valstybės gynimo taryba dar sausį nusprendė siekti, jog Lietuva krašto apsaugai iki 2030-ųjų skirtų papildomus 12–13 mlrd. eurų, kas kilsteltų finansavimą gynybai iki 5–6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP).