„Mano asmenine nuomone, tokie pasisakymai nepriimtini ir toks žmogus neturi likti Lietuvoje“, – trečiadienį žurnalistams Vyriausybėje sakė premjerė.
„Leonido Volkovo pasisakymas (...) yra absoliučiai nepriimtinas. VSD atlieka tyrimą ir po to tyrimo Migracijos departamentas padarys savo vertinimus. Labai tikiuosi, kad tyrimas bus detalus ir mes ateityje galėsime išvengti tiek pasisakymų, tiek tokių žmonių, kurie sau leidžia tokius pasisakymus“, – tikino I. Ruginienė.
BNS skelbė, kad Migracijos departamentas kreipėsi į VSD dėl papildomos konsultacijos apie galimą grėsmę valstybės saugumui bei paprašė įvertinti viešojoje erdvėje pasirodžiusius L. Volkovo pasisakymus.
Mano asmenine nuomone, tokie pasisakymai nepriimtini ir toks žmogus neturi likti Lietuvoje.
Dalies politikų ir visuomenės veikėjų pasipiktinimą sukėlė pirmadienį buvusios Kovos su korupcija fondo (FBK) darbuotojos, vėliau prisidėjusios prie Ukrainoje kovojančio Rusijos savanorių korpuso Anos Tiron paviešintas pokalbis su Lietuvoje gyvenančiu L. Volkovu.
Internete pasklidusioje ekrano nuotraukoje matyti, kaip opozicionierius džiaugiasi Rusijos savanorių korpuso, kuris Maskvos invazijos į Ukrainą metu vykdė reidus Rusijoje, vado Deniso Kapustino nužudymu.
„Nustipo nacis, kuris vien savo egzistavimu buvo dovana Kremliaus propagandai. Kuris su savo klounišku „korpusu“ vykdė neaiškias niekšiško kaimo politinio technologo (buvusio Ukrainos karinės žvalgybos vadovo Kyrylos – BNS) Budanovo užduotis“, – rašė L. Volkovas.
„Tikiuosi, kad po Kapustino seks ir jo sėbrai. Bus pasodintas (buvęs Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio administracijos vadovas Andrijus – BNS) Jermakas, bus pasodintas (V. Zelenskio patarėjas Mychaila – BNS) Podoliakas, bus pasodintas Budanovas ir visa kita propagandinė, veidmainiška vagių šutvė. Ir tada Ukraina turės šansų laimėti. O kol ji stato ant tokių kaip Kapustinas, jai niekas nešviečia“, – teigė jis.
L. Volkovas, kaip buvęs Rusijos vieno iš opozicijos lyderių Aleksejaus Navalno bendražygis, FBK darbuotojas, turi leidimą laikinai gyventi Lietuvoje.
Įstatymai numato, jog leidimas laikinai gyventi užsieniečiui, be kita ko, gali būti panaikintas, kai užsieniečio gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai.
VSD nurodo pagal kompetenciją stebintis ir vertinantis visus rizikos veiksnius bei grėsmes nacionaliniam saugumui.
Tačiau atsakyme BNS pastebima, jog „panašią retoriką priešiški Lietuvai ir Ukrainai režimai gali panaudoti savo propagandiniais tikslais“.
Užpernai kovo mėnesį L. Volkovas buvo užpultas Vilniuje automobilyje netoli savo namų.
Užpuolikas išdaužė automobilio langą, papurškė ašarinių dujų ir pradėjo L. Volkovą daužyti mėsos muštuku. Jam buvo sulaužyta ranka, sumušta koja.
Premjerė: Lietuva remia demokratinius procesus Venesueloje, Grenlandijos klausimo ragina neeskaluoti
Lietuva remia Venesuelos žmonių teisę išsirinkti demokratinę valdžią bei ragina JAV neeskaluoti Grenlandijos aneksijos klausimo, sako ministrė pirmininkė I. Ruginienė.
„Mes savo ruožtu, kaip Lietuva, remiame demokratinius procesus šalyje, ir remiame ir gerbiame Venesuelos žmonių teisę išsirinkti demokratinę valdžią ir spręsti apie savo ateitį“, – trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo I. Ruginienė.
Taip ji kalbėjo po to, kai JAV po kelis mėnesius trukusio karinio ir ekonominio spaudimo šeštadienio naktį netikėtai surengė oro smūgius prieš kelis taikinius Venesueloje, smarkūs sprogimai sudrebino sostinę Karakasą.
Operacijos metu Venesuelos autoritarinis lyderis Nicolas Maduro (Nikolas Maduras) ir jo žmona buvo išskraidinti į Niujorką, kur N. Maduro jau stojo prieš teismą dėl narkotikų kontrabandos ir terorizmo.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) paskelbė, kad pereinamuoju laikotarpiu Venesuelą valdys JAV, tai pavesta aukštiems šalies pareigūnams. Laikinąja Venesuelos vadove paskirta N. Maduro viceprezidentė Delcy Rodriguez (Delsi Rodriges).
Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys pirmadienį nurodė, kad Lietuva palaiko savaitgalį paskelbtą Europos Sąjungos (ES) diplomatijos vadovės Kajos Kallas (Kajos Kalas) pareiškimą, kuriuo dėl Venesuelos raginama laikytis tarptautinės teisės normų.
Be to, D. Trumpui savaitgalį pakartojus norą aneksuoti Grenlandiją, I. Ruginienė tai vadina „kiek jautresniu klausimu“. Premjerė vylėsi, kad JAV neeskaluos šio klausimo.
„Čia mūsų yra vieninga valstybės nuomonė, kad tik Grenlandijos ir Danijos žmonės gali spręsti, kokia santvarka turėtų būti, kaip turėtų būti sprendžiami klausimai jų žemėje ir labai tikiuosi, kad mūsų strateginiai partneriai neeskaluos šių klausimų“, – kalbėjo I. Ruginienė.
Ji pažymėjo, kad tai susiję su platesniu geopolitiniu saugumu, kurį NATO garantuoja ne tik Europos teritorijoje.
Kaip rašė BNS, D. Trumpas sekmadienį dar kartą pareiškė, kad Grenlandija turėtų tapti JAV dalimi. Pasak šalies vadovo, Grenlandija, kurioje gausu technologijų pramonei gyvybiškai svarbių mineralų, reikalinga JAV nacionaliniam saugumui.
Savo ruožtu Danijos premjerė Mette Frederiksen (Metė Frederiksen) pareiškė, kad bet koks JAV išpuolis prieš NATO sąjungininkę reikštų 80 metų trukusių transatlantinio saugumo ryšių pabaigą.
Pasitvirtinus tokiam scenarijui, I. Ruginienės nuomone, būtų sunku įsivaizduoti tolimesnį Aljanso darbą, kuomet „puolimas yra prieš savus“.
„Norėčiau tikėti, kad vis dėlto kalbame apie NATO aljansą, tvirtą aljansą, kuris yra pasirengęs dirbti dėl regionų saugumo. Ir kiek man teko pačiai su amerikiečiais diskutuoti ne vienu klausimu, tai atrodo tas bendras supratimas dėl saugumo tikrai yra“, – teigė Vyriausybės vadovė.
„Labai tikiuosi, kad tie pasisakymai, kurie buvo išsakyti per pastarąsias dienas, nebus daugiau eskaluojami ir mes galėsime susėsti ir kalbėti dėl būtent bendrų saugumo planų. Bet jeigu iš tikrųjų mes kalbam apie juodžiausią scenarijų, tai matyti Danijos išsakytos mintys gali virsti tiesa“, – kalbėjo ji.
