PREMJERO GATVĖ ASFALTUOTA NE JO UŽSAKYMU. O KIENO?

Įrodymų, kad premjeras žinojo skiriantis beveik 300 tūkst. savo paties gyvenamai gatvei remontuoti, Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) nerado. Tačiau liko neatsakytų klausimų.

Keistos proporcijos

Vakar pagaliau paskelbtas VTEK verdiktas dėl garsiausia Lietuvoje tapusios Upės gatvelės Vilniaus rajone. Ji išgarsėjo ne tik tuo, kad šalia jos gyvena premjeras Saulius Skvernelis, bet ir tuo, kad jo vadovaujamos Vyriausybės nutarimu ji iš vieškeliuko tapo aukščiausius standartus atitinkančia asfaltuota gatve. Tiesa, tuo pasinaudoja mažai kas, nes gatvė tikrai nėra judri.

Tyrimą dėl jos asfaltavimo finansinių aplinkybių VTEK pradėjo pernai gruodžio 16-ąją, kilus skandalui, kai Vyriausybė, spalio pabaigoje perskirstydama Kelių priežiūros ir plėtros programos rezervo lėšas, 300 tūkst. eurų papildomų lėšų skyrė Vilniaus rajonui, nors šis nebuvo pateikęs nei konkrečios paraiškos, nei nurodęs prašomos sumos. Kaip rašė portalas 15min.lt, iš 300 tūkst. Vilniaus rajonui skirtų eurų 299 973,92 teko premjero gyvenamai gatvei, visoms kitoms – 26,08. Vilniaus rajono savivaldybė pripažino, kad gatvę nusprendė remontuoti ir dėl to, kad to paprašė premjerą saugantis Vadovybės apsaugos departamentas. Vyriausybės posėdžiui, kuriame buvo skirtos lėšos kelių remontui, pirmininkavo pats premjeras.

Etikos sargai net važiavo į vietą apžiūrėti, kaip atrodo gatvė, vedanti į premjero namus.

Tyrimas nutrauktas

VTEK tyrimui prireikė beveik pusmečio. Etikos sargai net važiavo į vietą apžiūrėti, kaip atrodo gatvė, vedanti į premjero namus. VTEK tyrė, ar premjero privatūs interesai nepaveikė sprendimų skirti finansavimą gatvės Vilniaus rajone, šalia kurios jis gyvena, asfaltavimo darbams, taip pat ar, svarstant bei priimant minėtuosius sprendimus, jam nekilo įstatymu nustatyta pareiga nusišalinti. Po ilgo tyrimo vakar VTEK posėdyje konstatuota, kad nėra neginčijamų įrodymų, jog S.Skvernelis žinojo skiriantis pinigus būtent savo gyvenamai gatvei. Vienbalsiai nuspręsta nutraukti tyrimą dėl premjero elgesio atitikties Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymui.

Posėdyje dalyvavo ir balsavo keturi komisijos nariai iš penkių. Pirmininkas Edmundas Sakalauskas yra nusišalinęs šiuo klausimu, kadangi į VTEK nario pareigas jį teikė ministras pirmininkas. VTEK pabrėžia, kad, paaiškėjus naujoms aplinkybėms, nutrauktas tyrimas gali būti atnaujintas.

Vis dėl to VTEK atkreipė dėmesį, kad situacija, kai gyvenvietės dešimtmečiais nesulaukia kelių asfaltavimo galimybės, o Vilniaus rajono savivaldybėje asfaltuotos gatvės sudaro vos penktadalį visų kelių, reikalauja maksimalaus tokio pobūdžio sprendimų rengimo procedūrų skaidrumo ir būtinybės užtikrinti, kad visuomenei nekiltų nė menkiausios abejonės dėl galimų interesų konfliktų.

Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktorius Vitalijus Andrejevas VTEK posėdyje aiškino, kad pagal anksčiau galiojančią tvarką savivaldybės teikdavo paraiškas dėl kelių ir gatvių tiesimo ir remonto šiai direkcijai, o ši jas sureitinguodavusi pagal svarbą, tai yra, kiek remontas gali padidinti eismo saugumą, spręsti kitus Vyriausybės keliamus uždavinius. Tačiau pernai teisinis reglamentavimas pakeistas ir tokio filtro neliko, paraiškų priėmimą perėmė Susisiekimo ministerija, o savivaldybėms palikta daugiau savarankiškumo spręsti, kur tikslingiau investuoti pinigus.

Taigi savivaldybės ir sprendžia. Vilniaus rajone į premjero namus vedanti gatvė jiems pasirodė kur kas svarbesnė už likusias net keturias iš penkių laukiančias remonto. Susisiekimo ministerijai tokia tvarka tinka. Vyriausybei irgi. Ar tinka visuomenei?

P. Peleckio / Fotobanko nuotr.

Dėl žmonos išsuko

S.Skvernelis VTEK klientas ne pirmą kartą. 2018-ųjų pavasarį etikos sargai svarstė, ar premjeras, deklaruodamas viešuosius ir privačius interesus, nepažeidė įstatymo, neinformavęs apie savo žmonos valdomas "Swedbank" akcijas.

VTEK nutarė sprendimo priėmimo peripetijas paslėpti už uždarų durų. Tačiau 15min žurnalisto paliktas diktofonas įrašė, kaip bandyta, anot vienos posėdžio dalyvės, išsukti premjerą. Ir tai padaryta, nors toks sprendimas VTEK specialistams ir kėlė abejonių.

VTEK verdiktas buvo toks: premjeras įstatymo nepažeidė, nes premjero žmona akcijas banke gavo kaip algos dalį, tad tai galima traktuoti ne kaip dalyvavimą juridiniame asmenyje. Vis dėlto VTEK rekomendavo S.Skverneliui sutuoktinės akcijas vis tiek deklaruoti.

Etikos sargų klientūra

Anksčiau Vyriausiosios rinkimų komisijos (VTEK) neigiamas verdiktas reiškė karjeros pabaigą, paskui – atsistatydinimą po pralošto teismo, o dabar ir pralošus teismą karjera tęsiasi.

Pusė ministrų

Ne tik premjeras S.Skvernelis, bet ir kiti šios Vyriausybės nariai – kaip reta aktyvūs VTEK klientai. Maždaug kas antras šios Vyriausybės ministras pripažintas pažeidę interesų derinimo įstatymą.

Premjerinio kelio sponsoriumi vadinamąjį susisiekimo ministrą Jaroslavą Narkevičių šį sausį VTEK pripažino pažeidus įstatymą dėl viešųjų ir privačių interesų derinimo, kai komandiruotėje Abu Dabyje ministras savo misijos perskaityti pranešimą konferencijoje neatliko, tačiau mėgavosi vakariene ir pietumis už pavaldžių jam įmonių ir įstaigų lėšas.

Šios Vyriausybės nariai – kaip reta aktyvūs VTEK "klientai".

Pusė ministrų

Šios Vyriausybės nariai – kaip reta aktyvūs VTEK "klientai". Maždaug kas antras šios Vyriausybės ministras pripažintas pažeidęs interesų derinimo įstatymą.

Būdama švietimo ir mokslo ministre Jurgita Petrauskienė deklaracijoje laiku nenurodė, kad jos sutuoktinis – dviejų bendrovių akcininkas, vienos ir direktorius. O vieną jų – "Ecotour" lydėjo išskirtinė sėkmė daugiau kaip dešimtyje viešųjų konkursų, taip pat ir žmonos vadovaujamai ministerijai pavaldžiose įstaigose. Tačiau VTEK 2018 m. gruodį skelbiant J.Petrauskienę pažeidus įstatymą, premjeras prieš porą dienų jau buvo suskubęs ją atleisti iš ministrės pareigų.

Pagal Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą jį pažeidusieji metus negali būti skatinami. Tad J.Petrauskienei laimėjus konkursą į Lietuvos švietimo ir mokslo atašė prie EBPO pareigas VTEK sulaukė kreipimosi, ar ji gali eiti tokias prestižines pareigas. Vis dėlto etikos sargai nutarė, kad naujos pareigos nėra aukštesnės nei ministrės, to negalima laikyti skatinimu. Be to, ji atleista ne dėl VTEK sprendimo.

Ne vieną kartą VTEK akiratyje atsidūrė ir sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. 2017-ųjų spalį, dar nesibaigus vadinamajam "atšalimo" terminui, jis savo ankstesnei darbovietei – Lietuvos sveikatos mokslų universitetui skyrė per 32 tūkst. eurų projektui apie alkoholio žalą. VTEK sprendimą jis skundė teismui, bet šis skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Vien 2017 m. keturi A.Verygos įsakymai buvo susiję su jo žmonos darboviete – Kauno klinikomis ir jos vykdomų projektų finansavimu. Feisbuke jis piktinosi, kad dėl to kaltinti jį supainiojus interesus – opozicijos destrukcija, net šizofrenija. Bet VTEK "diagnozavo" ministrą pažeidus įstatymą.

Tiesa, tenka pripažinti, kad kartais įstatymų pažeidėjais kai kurie ministrai buvo pripažinti ir dėl labai formalių interesų deklaravimo pažeidimų. J.Petrauskienė ir A.Veryga, kaip ir teisingumo ministras Elvinas Jankevičius, socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis, tuomečiai žemės ūkio ministras Giedrius Surplys ir kultūros – Liana Ruokytė-Jonsson pripažinti pažeidę tarnybinę etiką, nes laiku nedeklaravo sudarytų paskolų sandorių.

Tuometis ūkio ministras Virginijus Sinkevičius ir dar pora jo kolegų ministrų nusižengė įstatymui, nes deklaracijų nepapildė informacija, kad … tapo ministrais. "Beveik metus nuslėpiau, kad esu ūkio ministras", – ironizavo V.Sinkevičius.

VTEK neigiamą verdiktą yra priėmusi ir dėl jo pirmtako Mindaugo Sinkevičiaus, kuris, kaip ir žemės ūkio ministras Andrius Palionis, buvo užmiršęs deklaruoti narystę medžiotojų būrelyje. Beje, etikos sargai sumedžiojo dar ne vieną politiką, valdininką, garsų mediką, įtakingą teisininką ir verslininką, laiku nedeklaravusius, kad yra medžiotojų būrelių nariai. Ypač daug užmaršuolių elitiniame medžiotojų klube "Girios", kuriame, kaip įtariama, nevengiama spręsti ir valstybės reikalų.

Užmaršus R.Karbauskis

Valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis nevengia svaidytis pašaipomis VTEK atžvilgiu. Bet ir pats etikos sargų yra pričiuptas pažeidęs įstatymą. 2017 m. jis laiku nedeklaravo kai kurio turėto turto ir banko paskolos, o 2018 m. – sūnums padovanotų apie 7 mln. eurų.

Dar keli etikos sargų tyrimai buvo susiję su R.Karbauskio "Agrokoncernu". 2017 m. tuomet jau eksparlamentarę "valstietę" Gretą Kildišienę VTEK pripažino pažeidus įstatymą, nes ji nedeklaravo naudojusis "Agrokoncerno" automobiliu. Šį sprendimą ji skundė teismui, bet šie pripažino etikos sargus buvus teisius.

Užpernai VTEK tyrime vėl minėtas "Agrokoncernas", ir vėl pripažinta, kad įstatymo nebuvo paisoma. Vyriausiosios rinkimų komisijos narė Jonė Valčiukienė nedeklaravo savo vyro advokato Evaldo Valčiuko ryšių su "Agrokoncernu". 2017 m. jam buvo perduotos kelių bendrovių, tarp jų ir "Agrokoncerno", neturtinės teisės, taigi jis dalyvauja šių įmonių valdyme, tačiau J.Valčiukienė nenusišalino VRK svarstant su koncernu ir jo savininku R.Karbauskiu susijusius klausimus. J.Valčiukienė etikos sargų sprendimą skundė teismui, bet šis pritarė jų pozicijai.

Išradingi pažeidimai

Etikos sargų akiratyje atsiduria neįtikėtinos istorijos iš savivaldybių. Pernai VTEK tyrė Nidos politikų ir valdininkų versliuką: jie pernuomojo arba leido pernuomoti Neringos savivaldybėje paramos tikslu jiems išnuomotus savivaldybės butus. Patys nuomos mokėję, pavyzdžiui, 25 eurus per mėnesį, o iš poilsiautojų imdavo per 100 eurų už vieną parą.

VTEK pernai pripažino pažeidus etiką ir Vilniaus merą Remigijų Šimašių, kai šis į savo feisbuko paskyrą įkėlė savivaldybės lėšomis sukurtus vaizdo reportažus. Neseniai etikos sargai ėmėsi su tuo susijusio naujo tyrimo, kai paaiškėjo, kad jis galimai nurodė savivaldybės tarnautojams rengti jo asmeninį skundą teismui dėl savivaldybės tarybos Etikos komisijos sprendimo.

Kauno meras Visvaldas Matijošaitis, taryboje balsuodamas dėl specialiųjų planų keitimo, taip pat supainiojo viešuosius ir privačius interesus, mat galėjo turėti asmeninių interesų dėl šeimos turimo nekilnojamojo turto teritorijose, dėl kurių buvo priimami sprendimai.

Druskininkų meras Ričardas Malinauskas net teismui skundė, bet nesėkmingai, VTEK verdiktą, kad jis supainiojo interesus, kai per viešą savivaldybės renginį pasirodė su šaliku, reklamuojančiu nepartinį judėjimą "Už Druskininkus".

Etikos sargų neigiamo sprendimo sulaukė dar keli merai, naudojęsi tarnybiniu transportu ne tarnybinėms reikmėms, ar, kaip kad Varėnos meras Algis Kašėta, nenusišalinę nuo sprendimo dėl pro artimo giminaičio namus vedančio kelio rekonstrukcijos.

Šeimos versliukų gūžtos

Išradingų prasižengimų VTEK nustatė ir viešojo sektoriaus įmonėse bei įstaigose. 2017 m. gruodį baigtas tyrimas dėl Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro vadovų. Dalis tyrimo medžiagos perduota Specialiųjų tyrimų tarnybai. Buvusi centro direktorė Laimutė Anužienė prigriebta sudarinėjus sutartis dėl autorinių darbų su savimi pačia ir savo šeimos nariais. VTEK pripažino pažeidusiais įstatymą ir L.Anužienę, ir centre įdarbintus jos marčią ir du sūnus.

Savanaudiškai elgėsi ir kai kurie kiti centro darbuotojai. Pavyzdžiui, laikinai jo vadovės pareigas ėjusi Jolanta Valiulienė pasirašinėjo sutartis su savo pačios įmone, kurios gautos pajamos sudarė vienais metais 80 proc., kitais – net per 90 proc. visų metinių pajamų.

Beje, šio centro padalinyje Palangoje buvo įsidarbinusi buvusi švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė, kuri dar būdama ministre rūpinosi patalpų centrui skyrimu. Kilus skandalui ji šį darbą metė.

Didelio rezonanso sulaukė prieš trejus metus baigtas VTEK tyrimas dėl Nacionalinio operos ir baleto teatro vadovo Gintauto Kėvišo. Etikos sargai vienbalsiai nusprendė, kad jis nepaisė įstatymo reikalavimų nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti pareigas, nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti, deklaruoti interesus, taip pat neatstovauti valstybės ar savivaldybės institucijoms tvarkant reikalus su asmenimis, iš kurių pats ar jo šeimos nariai gauna pajamų. Teatro vadovas savo sūnaus vadovaujamoms bendrovėms teikė atlygintinas paslaugas, tarnybinių komandiruočių užsienyje metu tvarkė ir su savo privačiais interesais susijusius reikalus.

G.Kėvišas skundė VTEK sprendimą teismui, bet šis skundą pripažino nepagrįstu. Kultūros ministerija po VTEK sprendimo panaikino šio teatro vadovo konkurso, kurį buvo laimėjęs G.Kėvišas, rezultatus.

Su VTEK verdiktu nesusitaikę asmenys vis dažniau kreipiasi į teismą, bet retai VTEK pasirodo buvusi neteisi. Teismas 2018 m. atmetė ir buvusio Kauno technologijos universiteto (KTU) rektoriaus Petro Baršausko skundą. Etikos sargai buvo nustatę, kad jis pažeidė įstatymą, nes būdamas rektoriumi naudojosi universiteto žmogiškaisiais ištekliais ne tarnybos tikslais. Universiteto darbuotojai rengė raštus Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybai, kuri P.Baršauską buvo pripažinusi nesilaikius citavimo taisyklių ir pažeidus akademinės etikos reikalavimus. Akademinės etikos kontrolieriai tyrimą atliko ne dėl jo, kaip KTU rektoriaus, o kaip privataus asmens veiklos, todėl jis turėjo asmeniškai pateikti atsakymus, o ne pavesti šį darbą dirbti pavaldiniams.

Šiemet teismas kaip nepagrįstą atmetė ir Arvydo Vaitkaus skundą. Jis neįrodė, kad tapęs Klaipėdos uosto vadovu pateikė teisingą privačių interesų deklaraciją apie jo sąsajas su uosto verslininkais, jį parėmusiais per Klaipėdos tarybos ir mero rinkimus. Su "valstiečių" sąrašu tarybos rinkimuose dalyvavusiam uosto vadovui taikomi dideli skaidrumo reikalavimai, tad teismas padarė išvadą, kad, esant šiai situacijai, atsirado pagrindas įžvelgti galimo interesų konflikto grėsmę.

Dažniau atsistatydindavo

Reikia pripažinti, kad juo toliau, tuo rečiau politikai po VTEK sprendimų atsistatydina. Anksčiau tokių atvejų buvę daugiau.

Štai 2011 m. tuometis ūkio ministras Dainius Kreivys pasitraukė iš posto, kai VTEK pripažino jį pažeidus etiką, nes savo įsakymu jis skyrė ES paramą darbams, kurių rangovu buvo jo mamos įmonė. D.Kreivys su tokiu verdiktu nesutiko, skundė jį teismui, bet ir ten nepavyko apginti savo reputacijos.

2013 m. tuometė tos pačios ministerijos vadovė Birutė Vėsaitė, pasiskraidžiusi su privačios bendrovės užsakytu lėktuvu į komandiruotę Kazachstane, pasitraukė dar iki VTEK posėdžio.

Ūkio ministras Viktoras Uspaskichas 2005 m. atsistatydino po jam nepalankaus etikos sargų sprendimo, kai turėdamas privačių verslo interesų ėmėsi įgyvendinti bendros įmonės ir bendro verslo kūrimo Maskvoje planą.

2001 m. atsistatydino žemės ūkio ministras Kęstutis Kristinaitis, tiesa, palaukęs ir teismo pritarimo VTEK sprendimui, kad eidamas šios ministerijos atsakingas pareigas atstovavo privataus asmens interesams jam skiriant žemės sklypą.

Tuometis susisiekimo ministras Algis Žvaliauskas pasitraukė 1998 m., kai supainiojo interesus vyriausybiniu lėktuvu nuskridęs su palyda į Švediją ne tik darbo reikalais, bet ir pamedžioti.

Tiesa, kai kurie ministrai teisme apsigynė: 2009 m. teismas panaikino VTEK sprendimą, kad tuometė žemės ūkio ministrė Kazimira Prunskienė pažeidė etiką reklamuodamasi už valstybės lėšas. Dėl panašaus atvejo VTEK neigiamo verdikto sulaukęs tuometis aplinkos ministras Artūras Paulauskas taip pat laimėjo teismą.

Kas iš to?

Tyrimų daug, nemažos dalies jų išvados svarios. Vien pernai VTEK atliko 262 tyrimus, 92 proc. atvejų nustatyti įstatymų pažeidimai. Nepatenkintieji VTEK sprendimu gali jį apskųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui, ir tokių atvejų kasmet daugėja. Šia teise pernai pasinaudota 76 kartus, o, pavyzdžiui, 2016 m. – 26, dar metais anksčiau – 18. Bet teismas nepanaikino nė vieno per pastaruosius porą metų priimto VTEK sprendimo (kai kuriuose procesuose galutinių sprendimų dar nėra).

Po tyrimų imtasi taisyti kai kuriuos įstatymus, postus prarado keli politikai ir viešojo sektoriaus įstaigų vadovai. Tačiau ar visuomenė jaučia, kad nuo VTEK sprendimų politikų ir valstybės tarnautojų veikla būtų smarkiai praskaidrėjusi?

Mokymų ir konsultacijų VšĮ "Praeventi" įkūrėjas ir vadovas, buvęs VTEK sekretoriato vadovas, tarnybinės etikos ekspertas Gediminas Sakalauskas išskiria tris VTEK istorijos etapus: iš pradžių neigiamo VTEK sprendimo sulaukęs asmuo atsistatydindavo, paskui – skųsdavo teismui ir tik ten pralaimėjęs traukdavosi, dabar – pralaimi teismus ir vis tiek eina pareigas.

Žmogus turėjo, turi ir turės interesų, bet svarbu juos atskleisti.

Jo įsitikinimu, pagrindinė to priežastis, kad pastaruosius kelerius metus VTEK vis konstatuodavo įstatymo pažeidimus dėl formalių, techninių deklaracijų pildymo klaidų – nenurodytų pareigų ar pamiršto kokio sandorio. "Tačiau kai VTEK konstatuodavo tikrus etikos pažeidimus, jie dažnai būdavo sutapatinami su deklaracijų lygio pažeidimais. Nors jų reikšmė skirtinga, tačiau svarbūs pažeidimai nublanko, susilygino su formaliais", – apgailestauja G.Sakalauskas.

Bet, priduria jis, pagal tuomet galiojusius Seimo priimtus teisės aktus VTEK buvo priverstas konstatuoti tokius įstatymo pažeidimus. Pagaliau įstatymai pakeisti, ir nuo šių metų VTEK gali pirmiausia rekomenduoti patikslinti deklaraciją.

Nors politikai ir buvo nustatę VTEK tokią prievolę, patys mėgavosi tyčiodamiesi iš VTEK sprendimų, ne tik tų formalių. Tiesa, tenka pripažinti, kad ir pati VTEK per savo istoriją neišvengė reputacijos krizių.

Bet dabartinių politikų reakcija neadekvati. Štai po susisiekimo ministrui neigiamos etikos sargų išvados S.Skvernelis šaipėsi, kad dabar kiekvienas suvalgytas kotletas prilygintas dovanai. Valdantieji piktinasi, kad, jei visi nusišalintų nuo bent kiek su jų artima aplinka susijusių sprendimų, darbai visai sustotų. O prieš verdiktą dėl premjero gatvės R.Karbauskis sakė: kad ir koks jis būtų, nieko nereiškia.

Tenka pripažinti, kad VTEK tikrai sunku ką pakeisti, jei nėra politinės valios didinti skaidrumą. Pagal Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą pažeidusieji šio įstatymo nuostatas metus negali būti skatinami, skiriami į aukštesnes pareigas, o po šiurkštaus pažeidimo toks draudimas galioja iki trejų metų. Valstybės tarnautojams atsakomybė didesnė: jei jie atleidžiami iš darbo už šio įstatymo pažeidimą, trejus metus negali įsidarbinti valstybės tarnyboje.

"Žmogus turėjo, turi ir turės interesų, bet svarbu juos atskleisti. O asmens vadovas gali spręsti, ar galimas konfliktas pagrįstas, o gal perdėtas, ar reikia ką nušalinti nuo užduoties, o gal, jei asmuo kompetentingas, jis stebimas gali dirbti esant interesų konflikto situacijai. Svarbiausia – valdyti rizikas", – pabrėžia G.Sakalauskas. Jis neabejoja VTEK būtinybe: tokia institucija privalo būti kiekvienoje valstybėje, nes tai stipri prevencinė priemonė prieš korupciją.