Autoritarinis Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka Lietuvos sprendimą uždaryti sieną pavadino „beprotiška afera“, bet sakė, kad būtų pasirengęs atsiprašyti, jei būtų tikras dėl savo kaltės.

„Sprendimas dėl punktų uždarymo neribotam laikui yra teisingas. Šiandienis Aliaksandro Lukašenkos kreipimasis ir mėginimas atsiprašinėti – aiškus indikatorius, kad skauda, kad į tai reaguojama, – žurnalistams antradienį sakė šalies vadovas. – Norisi, kad skaudėtų daugiau.“

G. Nausėda pakartojo savo idėją riboti Kaliningrado tranzitą geležinkeliu, tačiau tik Baltarusijai. Pasak šalies vadovo, šis siūlymas neturi būti išbrauktas iš galimų poveikio priemonių sąrašo.

„Taip, tai yra rimto poveikio priemonė. Dar kartą kartoju, kad kalbame ne apie rusiškų prekių tranzitą į Kaliningrado sritį, bet kalbame apie baltarusiškoms prekėms taikomus apribojimus“, – sakė prezidentas.

Jis taip pat ragina diskutuoti apie ES sankcijų Baltarusijai išplėtimą.

„Kalio trąšoms mes taikome apribojimus, tačiau azoto trąšoms ne. Yra priemonės, kurios gali būti nukreiptos ir, be abejo, jos būtų pačios efektyviausios ES mastu dėl paslaugų baltarusiškoms įmonėms apribojimo išplėtimo“, – vardijo G. Nausėda.

„Tikimės kur kas didesnio partnerių supratimo“

Lietuvos vadovas pabrėžė, kad sankcijas Baltarusijai siekiama derinti su sąjungininkais.

„Darysime tai kartu su sąjungininkais, nes tokios poveikio priemonės yra pačios efektyviausios, jos duoda didžiausią žalą ir jos verčia keisti destruktyvų elgesį“, – teigė G. Nausėda.

Visgi problema, pasak prezidento, yra tai, kad Baltarusijos režimas sankcijų kontekste traktuojamas kitaip nei prieš Ukrainą kariaujančios Rusijos režimas, nors Baltarusija de facto dalyvauja šiame kare.

„Ir užsienio reikalų ministras, ir aš pats asmeniškai tikrai darysime viską, kad sugrįžtų ant derybų stalo diskusija apie tai, kad sankcijos Rusijai ir Baltarusijai turi būti suvienodintos ir taikomos veidrodiniu principu“, – sakė prezidentas.

„Ir tikrai tikimės kur kas didesnio partnerių supratimo, kadangi vienas dalykas yra svarstyti sankcijas Baltarusijai, kuomet nėra aiškių įrodymų apie jos eskaluojantį elgesį ir kitas dalykas, kuomet mes kalbame apie tai, kad Baltarusija sąmoningai eskaluoja nesaugumo būseną regione“, – pridūrė G. Nausėda.

Jis akcentavo, kad meteorologinių oro balionų su rūkalais leidimas iš Baltarusijos nėra susijęs tik su kontrabanda.

„Kontrabanda šiuo atveju yra tiktai potekstė arba priemonė hibridinei atakai prieš Lietuvą, ir tam turime labai daug įrodymų, tiek tiesioginių, tiek netiesioginių, kad tai yra sąmoningas veiksmas siekiant destabilizuoti Lietuvos situaciją“, – kalbėjo šalies vadovas.

Anot jo, „visiškai akivaizdu“, kad specialiosios institucijos, kaip KGB, dalyvauja realizuojant cigaretes Baltarusijoje gaminančių kompanijų produkciją ir taip finansuojant režimą.

„Žinoma, kad tos kontrabandinės cigaretės yra realizuojamos ne tiktai Lietuvoje ir kitose ES šalyse, ir net Rusijoje. Bet tai yra kontrabanda, kuri skirta režimui išlaikyti, kuri skirta režimui finansuoti ir todėl režimas yra suinteresuotas ja“, – sakė G. Nausėda.

Kariuomenė pasirengusi numušti balionus

Be to, prezidentas pabrėžė, kad Lietuvos kariuomenė yra pasirengusi numušti kontrabandinius oro balionus, nors dabar apie šios priemonės įgyvendinimą kalbėti neprasminga.

„Tokių priemonių taip pat turime. Taip, egzistuoja tam tikri apribojimai ir galbūt šiandien detaliau apie tai kalbėti nėra prasmės, nes kol kas neturime naujų oro balionų atvejų, tačiau Lietuvos kariuomenė yra pasirengusi ir Lietuvos kariuomenė turi instrukcijas tai daryti“, – sakė G. Nausėda.

BNS rašė, kad dėl kontrabandinių balionų grėsmės taip pat neribotam laikui uždaryti Šalčininkų ir Medininkų pasienio kontrolės punktai su Baltarusija.

Prezidentas palaiko šią priemonę, pažymėdamas, kad taip pat paveikus gali būti tik skelbimas apie sankcijas, jų neįvedant.

„Kartais priemonės, kurias paskelbi, bet dar neįgyvendini, padaro net didesnį poveikį negu tos priemonės, kurios jau yra realiai įgyvendintos. Kitaip tariant, turi būti skaitomasi su grėsme, kad tos priemonės bus pritaikytos, jeigu šita eskalacinė veikla nesiliaus“, – kalbėjo G. Nausėda.

Jis, be kita ko, pagrasino Baltarusijai tarptautinio arbitražo byla, kurioje Lietuva siektų atgauti dėl kontrabandinių balionų veiklos patirtus nuostolius, jeigu situacija nepasikeis.

Prezidentas taip pat ragino geriau išnaudoti Kauno oro uostą, kad keliautojai patirtų mažiau nepatogumų esant apribojimams Vilniuje.

„Turime geriau išnaudoti rezervinio oro uosto, šiuo atveju pirmiausia kalbu apie Kauną, pajėgumus. (...) Kalbame ir apie Kauno rezervinį oro uostą, galimai net Palangos oro uostą, kadangi Kauno oro uostas taip pat nėra guminis“, – teigė G. Nausėda.

BNS rašė, kad praėjusią savaitę dėl kontrabandiniams rūkalams gabenti naudojamų meteorologinių balionų, leidžiamų iš Baltarusijos, Lietuvoje keturiskart buvo uždaryti oro uostai, iš viso paveikiant per 140 skrydžių ir virš 20 tūkst. keleivių.

Vilniaus oro uostas buvo uždarytas kelis kartus, Kauno – kartą.

Lietuvos vadovai tai vadina Baltarusijos hibridine ataka.