Taip šalies vadovas kalbėjo ketvirtadienį susitikęs su NATO pajėgų Europoje vadu Alexusu Grynkewichiumi (Aleksusu Grinkevičiumi).

„Lietuva smerkia Rusijos vykdomus NATO oro erdvės pažeidimus. Naujas incidentas Lenkijoje rodo, kad turime stiprinti regiono oro gynybą. Rotacinis oro gynybos modelis turi būti įgyvendintas, kaip buvo sutarta Vilniaus viršūnių susitikime“, – Prezidentūros pranešime cituojamas G. Nausėda.

„Tai turi tapti nuosekliai veikiančia NATO priemone, panašiai kaip Baltijos oro policijos misija“, – pridūrė jis.

Kol kas prie rotacinio oro gynybos modelio Lietuvoje buvo prisidėjusios dvi šalys. Nyderlandai ilgojo nuotolio oro gynybos sistemas „Patriot“ į šalį buvo atsiuntę pernai liepą, o šių metų vasarį Italija pratyboms dislokavo antžemines ilgojo nuotolio oro gynybos sistemas SAMP/T.

Tačiau rytinės NATO šalys šį modelį siūlė siekdamos, kad sąjungininkų oro gynybos pajėgumai jose būtų rotuojami nuolatos.

Prezidentas priminė, kad Lietuva jau ėmėsi nacionalinių priemonių stiprindama trumpojo nuotolio oro gynybą ir kurdama mobilias antidronines pajėgas, tačiau Aljanso indėlis yra itin reikalingas.

Lietuvos vadovo ir NATO generolo susitikime taip pat aptarti Lietuvos ir Aljanso rytinio flango saugumo klausimai, Jungtinių Valstijų karių buvimas Lietuvoje, investicijos į gynybą, karinė pagalba Ukrainai bei pasirengimas artėjančioms „Zapad 2025“ pratyboms.

G. Nausėda pabrėžė, kad Lietuva – patikima sąjungininkė, reikšmingai investuojanti į savo gynybą ir siekianti stiprinti viso regiono saugumą.

„Esame atsakingi sąjungininkai –  nuo 2026 metų gynybai skirsime 5,25 proc. bendrojo vidaus produkto. Tai leis mums ne tik modernizuoti ginkluotę ir infrastruktūrą, bet ir siekti viso nacionalinės divizijos pajėgumo iki 2030 m“, – sakė prezidentas.

Valstybės vadovas akcentavo, kad nepertraukiamas JAV karių buvimas Lietuvoje yra esminis veiksnys užtikrinant atgrasymą ir stabilumą regione. Prezidentas padėkojo už nuoseklią JAV paramą Baltijos šalių saugumui.

Kaip skelbė BNS, amerikiečių kariai su pertraukomis Lietuvoje rotuojami nuo 2014-ųjų pavasario, o nuo 2019-ųjų šalyje dislokuojami sunkieji batalionai, tačiau šiuo metu Vašingtonas peržiūri savo pajėgų buvimą Europoje.

Lietuva siekia, kad JAV paliktų šalyje šio metu rotuojamus maždaug tūkstantį karių.