Savo kalboje šalies vadovas bent kelis kartus pakartojo Jungtinių Valstijų svarbą.
„Judame teisinga kryptimi, vis daugiau investuodami į savo saugumą“, – kalbėjo G. Nausėda.
2025 metais gynybai suplanuota skirti apie 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), tačiau padidintas skolinimosi limitas šį skaičių metų eigoje leidžia padidinti iki 4 procentų.
BNS jau rašė, kad tuo tarpu 2026-2030 metais Lietuva ketina krašto apsaugai skirti 5-6 proc. BVP.
Judame teisinga kryptimi, vis daugiau investuodami į savo saugumą.
„Pagaliau pradėjome deramai investuoti į krašto apsaugą. Ne tik žodžiais, bet ir darbais parodėme, kad valstybės ir mūsų žmonių saugumas šiandien yra prioritetas. – Seime sakė šalies vadovas. – Puikiai žinau – Lietuvos žmonės nenori karo. Mes trokštame taikos, stabilumo ir saugumo. Būtent todėl privalome stiprinti nacionalinę gynybą ir prisidėti prie NATO kolektyvinės gynybos efektyvinimo.“
„Tačiau dabar – ne laikas lengviau atsikvėpti. Negalime ignoruoti sparčių pokyčių už šalies ribų. Gyvename karų ir spartaus tarptautinių normų nykimo laikotarpiu. Mažėja demokratijos draugų ir daugėja priešų“, – sakė G. Nausėda.
Šalies vadovas ragino daugiau dėmesio skirti Lietuvos šaulių sąjungai, stiprinti komendantūras, tobulinti mobilizacijos sistemą.
Pasak jo, naujoje geopolitinėje realybėje Lietuvai tenka „ypatinga užduotis“.
„Kaip ir prieš daugelį amžių, vėl stovime Vakarų pasaulio sargyboje. Esame tvirtovė, už kurios sienų, deja, baigiasi civilizuota Europa. Šioje tvirtovėje, mūsų Lietuvoje, mums reikia dar tvirtesnių sienų, labiau susitelkusių gyventojų, gausesnės, gerai apmokytos kariuomenės ir modernios ginkluotės. Reikia patikimų sąjungininkų, kurie prireikus ateitų mums į pagalbą“, – kalbėjo prezidentas.
Jis dėkojo JAV už šalyje dislokuojamus karius ir akcentavo pasirengimą jų priimti daugiau.
Prezidentas Seime tvirtino, jog alternatyvų NATO nėra, o sąjungininkų pajėgumai, įskaitant ir JAV branduolinį skėtį, bei įsipareigojimas karo atveju ginti vienas kitą sudaro Lietuvos saugumo pagrindą.
Kita vertus, G. Nausėda pabrėžė, jog prieš kelis metus patvirtintus regioninius gynybos planus reikia „užpildyti trūkstamais pajėgumais“.
Prezidentas taip pat priminė, kad maždaug po trijų savaičių vyksiančiame NATO viršūnių susitikime sąjungininkai tarsis dėl didesnio gynybos finansavimo.
„Europos šalys artimiausiu metu turės priimti ir prisiimti daugiau atsakomybės už žemyno saugumą. Spartus Europos karinio pajėgumo augimas svarbus mums visiems. Tai padės stiprinti ir savitarpio pasitikėjimą su mūsų svarbiausia transatlantine sąjungininke – Jungtinėmis Amerikos Valstijomis“, – kalbėjo G. Nausėda.
„Tik teisingas naštos pasidalijimas padės išlaikyti mums brangių vertybių apsaugą visame pasaulyje“, – pridūrė jis.
BNS rašė, kad JAV spaudžiant sąjungininkes krašto apsaugai skirti 5 proc. BVP, diplomatai teigia, kad Aljanso šalys vėliau birželį Hagos viršūnių susitikime sieks sutarti dėl įsipareigojimo, padalinant jį į dvi dalis.
Vien tik gynybos finansavimą siūlomą didinti iki 3,5 proc. BVP ir dar 1,5 proc. BVP skirti su krašto apsauga susijusioms reikmėms, kaip dvigubos paskirties infrastruktūros plėtra. NATO šalys svarsto numatyti tokio įsipareigojimo įgyvendinimą iki 2032 metų.
Tuo metu G. Nausėda prieš kelias dienas paragino šį įsipareigojimą įvykdyti greičiau.
„Europa negali pavirsti bevaliu istorijos objektu. Ji turi atsinaujinti ir su nauja jėga imtis neatidėliotinų darbų, visų pirma – stiprindama gynybą ir saugumą, bet taip pat didindama savo konkurencingumą, kurdama prielaidas ilgalaikiam klestėjimui ir gyventojų gerovei“, – sakė šalies vadovas.
Pasak jo, Lietuvos uždavinys – neleisti Europai užsimiršti iliuzijose ir „rodyti lyderystę savo pavyzdžiu“.
„Kam daugiau, jei ne mums, turi rūpėti regiono ir visos Europos saugumas? Kiek Vakarų šalių taip realistiškai vertina trapią mūsų regiono situaciją ir taip gerai pažįsta Rusiją?“ – retoriškai klausė prezidentas.
„Šiandien mums neužtenka pasakyti, kad Europa kažko nemoka, negali ar nenori daryti. Turime patys reikšmingai didinti išlaidas gynybai, o tada reikalauti iš kitų. Plėtoti karinės pramonės pajėgumus, o tada reikalauti iš kitų. Mokytis iš karo Ukrainoje pamokų, priimti ir pritaikyti naujas karybos idėjas, o tada reikalauti iš kitų“, – pabrėžė jis.
Kalbėdamas apie saugumą, G. Nausėda kaip svarbiausius partnerius išskyrė regionines partneres – Lenkiją, Baltijos, Šiaurės šalis – taip pat Vokietiją, Prancūziją bei Jungtinę Karalystę.
G. Nausėda: Rusijos nesustabdžius Ukrainoje, ji „mirtį sės“ ir kitur
Prezidentas G. Nausėda sako, kad Lietuva rems Ukrainą iki pergalės, apimančios visų okupuotų teritorijų sugrąžinimą.
Anot šalies vadovo, nesustabdžius Kremliaus puolimo Ukrainoje, Rusija „mirtį sės“ ir kitose šalyse.
„Ukrainos kariai, tarp jų ir lietuviai savanoriai, kovoja už laisvę, kuri mums – bendra. Ukrainiečių valia priešintis gina ir mus čia, Lietuvoje. Šią valią Rusija siekia palaužti bet kokia kaina“, – skaitydamas metinį pranešimą ketvirtadienį Seime šakė G. Nausėda.
„Žiaurūs išpuoliai prieš gyventojus, moterų ir vaikų žudynės – joks atsitiktinumas. Rusija tai darė vakar, daro šiandien, darys rytoj. Mirtį sės ir už Ukrainos ribų, jei tik nebus sustabdyta. Štai kodėl vienas svarbiausių Lietuvos užsienio politikos prioritetų – visokeriopa pagalba Ukrainai. Remsime ją tiek, kiek tik reikės – iki pergalės, kuri apimtų visų okupuotų teritorijų sugrąžinimą“, – pridūrė jis.
BNS rašė, kad Rusija į Ukrainą įsiveržė prieš kiek daugiau nei trejus metus. Per atakas Ukrainoje žuvo dešimtys tūkstančių karių ir civilių, o dar daugiau sužeista.
Tarpininkaujant Jungtinėms Valstijoms, Ukraina ir Rusija pradėjo taikos derybas, tačiau jose kol kas nepasiekta reikšmingų postūmių.
Rusija siekia išlaikyti dalį okupuotų teritorijų, užsitikrinti, jog Ukraina netaps NATO nare. Kyjivas su tuo nesutinka.
„Lietuva pasisako už teisingą ir tvarų taikos susitarimą, kuris užtikrintų ilgalaikį Ukrainos saugumą. Ukrainos suverenitetas, teritorinis vientisumas ir jos žmonių laisvė negali būti derybų objektas“, – sakė G. Nausėda.
Jis taip pat pabrėžė Lietuvą esant suinteresuotą kuo greitesnėmis derybomis dėl Ukrainos, Moldovos narystės Europos Sąjungoje.
„Atsižvelgdamas į Kijevo sėkmę vykdant reformas karo sąlygomis, pasiūliau užsibrėžti aiškų tikslą, kad Ukraina Europos Sąjungos nare taptų iki 2030-ųjų metų“, – teigė šalies vadovas.
Prezidentas vylėsi, kad „žymų postūmį“ pavyks pasiekti 2027 metais, kai Lietuva pirmininkaus Europos Sąjungos Tarybai.
G. Nausėda: netapsime saugesni, sviestą keisdami patrankomis
Prezidentas G. Nausėda sako, kad Seime svarstoma mokesčių reforma turi prisidėti ne tik prie siekio didinti išlaidas gynybai, bet ir padėti mažinti pajamų nelygybę.
„Mokesčių pertvarkos metu taip pat būtina išlaikyti pusiausvyrą tarp socialinės ir ekonominės politikos prioritetų ir poreikių. Tikrai netapsime saugesni, sviestą keisdami patrankomis, didindami skurdą ir socialinę atskirtį“, – ketvirtadienį Seime skaitydamas metinį pranešimą sakė šalies vadovas.
„Todėl Vyriausybės parengti bei Seimo patvirtinti mokesčių pakeitimai turi prisidėti ir prie pajamų nelygybės mažinimo“, – pridūrė jis.
Tikrai netapsime saugesni, sviestą keisdami patrankomis, didindami skurdą ir socialinę atskirtį.
Seimui priėmus Vyriausybės siūlomą mokesčių pakeitimų paketą, kitais metais į valstybės biudžetą planuojama papildomai surinkti 278,8 mln. eurų, 2027 metais – 551,9 mln. eurų.
Didžiąją dalį šių lėšų žadama skirti krašto apsaugai. Lietuva ketina 2026–2030 metais gynybai skirti 5-6 proc. bendrojo vidaus produkto.
Pasak G. Nausėdos, jautriausios visuomenės grupės pastaruoju metu pagrįstai kelia klausimų dėl šalyje augančios skurdo rizikos, o sparčiai didėjančios pragyvenimo ir ypač būsto išlaikymo išlaidos vis labiau spaudžia mažesnių pajamų gavėjus.
Ragino padėti šeimoms, institucijas – taupyti
Šalies vadovas dar kartą paragino įvesti papildomą neapmokestinamąjį pajamų dydį vaikus auginančius šeimoms kartu su mokesčių pertvarka.
„Tai būtų rimta paspirtis Lietuvos šeimoms – mūsų visuomenės pagrindui“, – sakė jis.
Prezidentas taip pat siūlo ne mažiau kaip 20 procentų planuojamo „Sodros“ biudžeto pertekliaus skirti individualiosios pensijos dalies indeksavimui.
G. Nausėdos teigimu, mokesčių reforma turi padėti užtikrinti viešųjų paslaugų finansavimą, tačiau ar ji bus sėkmingi, priklauso nuo kelių dalykų.
Jis paragino valstybės institucijas atidžiau leisti pinigus.
„Valstybei kreipiantis į žmones, vertėtų kritiškai pažvelgti ir į save. Kokias milžiniškas lėšas mes tiesiog išpučiame per kaminą? Kiek permokame už prekes ir paslaugas viešuosiuose pirkimuose? Kiek pinigų ištaškome neva kvalifikacijos kėlimui, kuris tampa banaliais vakarėliais ir maloniu nieko neveikimu?“, – sakė prezidentas.
Pasak jo, taip pat svarbu, kad pokyčiai neturėtų didesnio poveikio vartojimui ir investicijoms.
Kaip rašė BNS, Vyriausybės siūlomi mokesčių pakeitimai numato nekilnojamojo turto apmokestinimo pakeitimus, tris progresinius gyventojų pajamų mokesčio tarifus, 1 proc. punktu didinamą pelno mokestį, dalies draudimo sutarčių apmokestinimą, pridėtinės vertės mokesčio tarifų pakeitimus, vadinamojo cukraus mokesčio įvedimą.
Dėjo viltis į Regionų ministeriją
Dėmesį regionams metiniame pranešime skyręs prezidentas sakė, kad Vyriausybės nebūdavo linkusios tesėti pažadų savivaldai, neveikė sistemiškai, vykdė viena kitai prieštaraujančias reformas.
Pasak jo, tai lėmė, kad „paslaugos vis labiau tolo nuo žmonių“, o Europos Sąjungos lėšos nebuvo investuojamos efektyviai.
Visgi šalies vadovas teigė matantis, kad regioninė politika pastaraisiais metais sulaukia vis daugiau dėmesio, ir tvirtino tikintis, jog jo idėja steigti Regionų ministeriją pasiteisins tolygiai regionų plėtrai.
„Vyriausybės ryžtas imtis konkrečių regioninės politikos formavimo darbų suteikia vilties, kad pasinaudosime bene paskutine galimybe reikšmingai sumažinti regioninę atskirtį“, – sakė G. Nausėda.
„Steigiant naują ministeriją ir perskirstant atsakomybes, esminiu orientyru turi likti didesnis savivaldos savarankiškumas. Būtina siekti, kad merai kartu su savivaldybių tarybomis galėtų priimti daugiau sprendimų ir turėtų tam reikalingų išteklių“, – pridūrė jis.
BNS rašė, kad Vyriausybė ketina įsteigti Regionų ministeriją kitų metų viduryje.
Kritikuodamas švietimo reformas prezidentas siūlo labiau pasitikėti savivaldybėmis
Kritikuodamas nesibaigiančias švietimo reformas, prezidentas Gitanas Nausėda metiniame pranešime ragino centrinę valdžią atsisakyti buhalterinių metodų ir labiau pasitikėti savivaldybėmis.
Jis sakė, kad viešėdamas regionuose vis girdi išgąstingas kalbas apie grėsmę, jog viena ar kita mokykla bus uždaryta dėl pernelyg mažo mokinių skaičiaus atskirose klasėse.
„Suprantu, kad, daliai mokyklų tuštėjant, kartais tenka priimti nelengvus sprendimus. Tačiau kartais aklas taisyklių laikymasis kelia grėsmę net ir pakankamai didelėms bei sėkmingai veikiančioms mokykloms“, – ketvirtadienį Seime kalbėjo valstybės vadovas.
„Švietimo įstatymas numato savivaldybėms pareigą tvarkyti mokyklų tinklą taip, kad jis būtų optimalus ir užtikrintų švietimo kokybę. Leiskime joms tai daryti! Liaukimės iš Vilniaus smulkmeniškai reguliuoti net ir klasių dydžius“, – teigė jis.
„Švietimas negali būti vertinamas vien buhalteriniais metodais“, – pridūrė prezidentas.
Jo teigimu, reformuojant švietimą, pasiklysta, išbarstytas intelektinis švietimo politikos potencialas, priimant politinius sprendimus nesiremta mokslo duomenimis, neįsiklausyta į švietimo bendruomenės balsą, mokytojai paversti vykdytojais iš jų reikalaujant nuolankumo ir paklusnumo, reformos darytos dėl reformų, politinių dividendų, o ne dėl moksleivių ir pedagogų.
„Taip ilgiau tęstis nebegali“, – sakė G. Nausėda.
„Negalime leisti, kad suprekintoje švietimo sistemoje mokiniai ir studentai galutinai taptų krepšeliais, o mokytojai ir dėstytojai – žmogiškaisiais ištekliais“, – tvirtino jis.
Savivaldos nepasitenkinimą sukėlė ankstesnės Vyriausybės įvesti kiekybiniai kriterijai norint suformuoti trečiąsias klases gimnazijose. Šiose klasėse privalėjo būti ne mažiau kaip 21 moksleivis.
Taip pat nuo pernai galiojo taisyklė, užtikrinanti valstybinį finansavimą tik tokioms ir didesnėms gimnazijų klasėms.
BNS rašė, kad kovo mėnesį centro kairės Vyriausybė leido miestelių gimnazijose sudaryti trečiąsias ir ketvirtąsias gimnazijos klases, jeigu jose mokysis ne mažiau kaip 12 mokinių, o savivaldybė prisidės skirdama 50 proc. mokymo lėšų. Ši tvarka nebus taikoma miestams.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenimis, jeigu būtų likusi ankstesnė nuostata, kad baigiamosiose klasėse turi būti ne mažiau kaip 21 mokinys, 56 mokyklos naujais mokslo metais nebegalėtų formuoti trečiųjų gimnazinių klasių.
G. Nausėda: sporto valdininkai nuo sporto nutolo šviesmečiais
Seime ketvirtadienį skaitydamas metinį pranešimą prezidentas G. Nausėda sako, kad Lietuvos sportu besirūpinantys pareigūnai „nutolo nuo sporto šviesmečiais“.
„Šiandien matome, kad viena dirbtinai sukurta biurokratinė institucija, skirstanti sporto lėšas, stokoja lankstumo, neišsprendė sporto organizacijų koordinavimo, sklandaus sporto politikos įgyvendinimo problemų. Sporto valdininkai nutolo nuo sporto per šviesmečius. Jei kažkas neveikia, galbūt atėjo metas pokyčiams?“ – retoriškai klausė šalies vadovas.
G. Nausėda omenyje turėjo nuo 2022 metų veikiančią Nacionalinę sporto agentūrą (NSA).
Pagrindinis NSA uždavinys yra valdyti valstybės skiriamas lėšas sportui, sudaryti sąlygas atsiskleisti talentingiems sportininkams, padėti jiems pasirengti svarbiausioms tarptautinėms sporto varžyboms bei iškovoti jose medalius.
NSA įgyvendina valstybės sporto politiką aukšto meistriškumo sporto ir fizinio aktyvumo srityse, rūpinasi sportininkų teisėmis, sporto infrastruktūra.
Prezidentas vėl priminė, kad Vilniuje trūksta paminklo A. Smetonai
Akcentuodamas istorijos svarbą dabartinėje geopolitinėje situacijoje prezidentas G. Nausėda vėl sako Vilniuje pasigendantis paminklo pirmajam Lietuvos prezidentui Antanui Smetonai.
„Nedraugiškos šalys siekia perrašyti mūsų istoriją, kad paveiktų mūsų ateitį. Tik užkirtę tam kelią, saugodami istorinę atmintį ir perduodami ją ateities kartoms, sukursime patriotišką, ginti tėvynę pasiruošusią Lietuvą“, – ketvirtadienį Seime skaitydamas šeštąjį metinį pranešimą kalbėjo valstybės vadovas.
„Priešingu atveju bevališkai plūduriuosime tarp visokių pseudoteiginių, kaip antai vieno nevykusio XIX amžiaus rusų istoriko tezė apie tai, kad neva Nemuno, Neries, Dubysos, Nevėžio ir kitų mūsų upių pavadinimai neva yra slaviškos kilmės“, – teigė jis.
Anot prezidento, valstybė privalo grąžinti skolas savo istorijai.
„Viena tokių – pirmojo Lietuvos Respublikos prezidento Antano Smetonos įamžinimas Vilniuje. Džiaugiuosi, kad sostinės savivaldybė pagaliau pradėjo šį procesą, ir kviečiu Lietuvos kūrėjus aktyviai dalyvauti paminklo meniniame konkurse“, – kalbėjo G. Nausėda.
Paminklo tarpukario prezidentui jis pasigedo jau 2022 metais.
Tuomet skaitydamas metinį pranešimą, G. Nausėda tvirtino, kad kol šalis stokoja „savo praeities šaknų suvokimo“, o į atskiras istorines asmenybes žvelgia „per sovietinės istoriografijos prizmę“, nėra ko stebėtis, kad pirmojo nepriklausomos Lietuvos prezidento A. Smetonos paminklui taip ir neatsiranda vietos Vilniuje.
Dėl A. Smetonos pagerbimo paminklu Lietuvoje esama prieštaringų vertinimų. Lietuviai pripažįsta jo nuopelnus dėl atkurto valstybingumo įtvirtinimo tarpukariu, valstybės pažangos tuo metu, tačiau prieštaringų vertinimų sulaukia jo atėjimas į valdžią perversmo būdu ir pasitraukimas iš Lietuvos sovietų okupacijos akivaizdoje.
Kaip skelbė BNS, prieš penkerius metus Vyriausybės kanceliarija buvo surengusi konkursą dėl A. Smetonos paminklo, 2020 metais atrinktas jo nugalėtojas, tačiau tuomet nesulaukta sostinės valdžios leidimo statyti šio paminklo – kritikuotas ir kūrybinis sprendimas, ir parinkta vieta paminklui Gedimino prospekte.
Galiausiai projektas padovanotas Palangos savivaldybei, kur 2023 metų vasarį paminklas buvo pastatytas.
Šią savaitę sostinės valdžia pranešė pati rengianti konkursą A. Smetonos paminklui sukurti. Jį numatyta pastatyti skvere priešais Vilniaus senąjį teatrą.
Ketvirtadienį valstybės vadovas pasigedo valstybės indėlio ir puoselėjant prieš sovietų okupaciją kovojusių partizanų atminimą.
G. Nausėda teigė lankęsis Jurbarko rajone, Šimkaičiuose, generolo Jono Žemaičio vadavietėje-bunkeryje.
„Nežinau, kiek iš jūsų siauručiu liuku esate nusileidę į tą šaltą ir drėgną požemį. Man ši patirtis leido tiesiog fiziškai pajusti, koks ryžtas, bebaimiškumas ir meilė savo valstybei vedė pirmyn mūsų partizanus, pasiryžusius dėl tėvynės paaukoti viską“, – tvirtino valstybės vadovas.
„O tai, kad vadavietė iš esmės prižiūrima tik vietos bendruomenių ir savivaldos iniciatyva, parodo du svarbius dalykus – kiek mažai iki šiol padarė valstybė, puoselėdama savo istoriją, ir kiek daug padaro žmonės, kuriems istorija nėra tik praeitis, kurie mato ją kaip pamatą ateičiai“, – kalbėjo jis.
Pasak prezidento, todėl nenuostabu, kad tuo pasinaudoti mėgina priešiškos jėgos, bandydamos manipuliuoti, meluoti, teisinti net ir nusikaltimus žmoniškumui.
„Privalome branginti ir saugoti tiesą. Turime už ją kovoti, pasitelkdami žinias apie savo kultūrą, istoriją, protėvių palikimą“, – sakė G. Nausėda.
Jis akcentavo, kad vienas iš visuomenės atsparumą bei valstybės nacionalinį saugumą stiprinančių veiksnių yra kultūra.
„Tegul Lietuva visame pasaulyje garsėja kaip kultūringa, turinti ką pasiūlyti šalis. Laisvės, europinės demokratijos ir visos Vakarų civilizacijos forpostas“, – ragino G. Nausėda.
