„Norėtųsi suvokti, aprėpti, apimti rankomis tą skausmą, kurį išgyveno žmonės. Ir šiandien tai jau tampa ne tiktai atskirų šeimų skausmu, ne tiktai atskirų šeimų istorijomis, bet viena didele Lietuvos istorija“, – po iškilmingo Seimo posėdžio sekmadienį žurnalistams teigė G. Nausėda.
Anot jo, šis istorijos puslapis yra tragiškas, tačiau kartu ir vilties puslapis.
„Nes jis leidžia mums atversti kitą knygos lapą, laisvos Lietuvos knygos lapą ir įrašyti jame mūsų istoriją, mūsų kartos, mūsų Lietuvos istoriją. Labai tikiuosi, kad šis puslapis bus daug šviesesnis, daug optimistiškesnis. Jame taip pat bus ir visokių negandų ir pavojų, tačiau rašysime tvirta ranka, žinosime, ką ten norime įrašyti ir paliksime ateities kartoms galimybę atversti dar kitą puslapį“, – kalbėjo šalies vadovas.
„Lietuva yra amžina ir nepaisant to, kokie atskiri jos tarpsniai ir kokie liūdni, kokie tragiški jie bebūtų, jie visada duoda viltį, kad ta istorijos tąsa bus amžina“, – pridūrė G. Nausėda.
Jis linki apmąstyti kelią ir tragišką tų žmonių likimą, kurie net ir pačiomis sunkiausiomis gyvenimo aplinkybėmis tikėjo, kad jų gyvenimo tarpsnis tremtyje nebus amžinas ir kad jie sugrįš į Lietuvą.
„Daugeliui iš jų to nepavyko padaryti, bet daliai iš jų pavyko padaryti ir jie užtikrino tą mūsų istorijos tąsą ir mūsų istorijos eigą“, – tvirtino G. Nausėda.
Lietuvoje sekmadienį minima Gedulo ir vilties diena, skirta sovietų vykdytiems trėmimams prisiminti bei pagerbti jų aukas.
1941-ųjų birželio 14-ąją pradėti masiniai lietuvių areštai ir trėmimai į Sovietų Sąjungos gilumą, Sibirą.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro duomenimis, per pirmąją okupaciją sovietai ištrėmė, nužudė, įkalino apie 23 tūkst. šalies gyventojų. Iš viso iki 1953 metų iš Lietuvos ištremta apie 130 tūkst. žmonių, dar apie 156 tūkst. lietuvių buvo įkalinta
(be temos)
(be temos)
(be temos)