Prezidentas: pasikartojantys su religinėmis bendruomenėmis susiję incidentai gali būti užsakyti

„Pasikartojimas incidentų – menamų ir tikrų incidentų – per pakankamai trumpą laiką leidžia man manyti, kad visa tai yra ne kažkokie atsitiktiniai emocijų prasiveržimai, o tai yra akcijos, už kurių reikia ieškoti užsakovų“, – LNK žiniomis trečiadienį sakė G. Nausėda.

„(Už to galėtų būti – BNS) bet kas, įskaitant ir šalių į Rytus veiksmus. (...) Žiūrėkite, kas labiausiai džiaugiasi tokio pobūdžio incidentais ir kas trimituoja pirmiausia apie tokio pobūdžio incidentus Lietuvoje“, – teigė jis.

BNS skelbė, kad rugsėjo viduryje Vilniuje, Etmonų gatvėje, viešai galimai buvo deginama islamo išpažinėjų pagrindinė religinė knyga – Koranas. Dėl įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl chuliganizmo.

Incidentas fiksuotas ir Kaune – rugsėjo viduryje per musulmonų pamaldas Ramybės parke, prie mečetės, atvyko baikeriai, kurie garsiai leido muziką, triukšmavo motociklais, skandavo patriotinius šūkius, demonstravo atsivežtą kiaulės galvą.

Kauno apskrities policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl kurstymo prieš bet kokią žmonių grupę ir trukdymo atlikti religines apeigas.

Šalies vadovo teigimu, Lietuva visada pasižymėjo kaip šalis, „kurioje taikiai sugyveno įvairios religijos, įvairios kultūros, norėtųsi, kad taip ir liktų“.

„O valdžia privalo daryti viską, kad migracija nebūtų nevaldoma. Ir migracijos klausimas yra aktualus, aš to neneigiu, bet su juo reikia kovoti tiesiogiai, o ne tokio pobūdžio instrumentais – kiaulės galvomis ar dar kažkuo kitu“, – pabrėžė G. Nausėda.

Kaip rašė BNS, G. Nausėda siūlo įteisinti naują terminuoto darbo leidimų užsieniečiams modelį, kuriuo būtų spartinamas imigrantų prašymų nagrinėjimas bei reikalaujama išvykti iš Lietuvos bent pusmečiui pasibaigus dvejų metų darbo leidimui.

Liepos viduryje Seimas po svarstymo pritarė tokiems prezidento siūlymams. Jei Seimas pritars G. Nausėdos siūlomoms pataisoms, jos įsigaliotų kitąmet.

„Norėčiau, kad Seimas tikrai daug nevilkindamas tą įstatymų paketą priimtų ir turėtumėme gerą instrumentą valdyti darbo leidimo procesą ir užkirsti kelią darbo leidimų virtimui nuolatiniu gyvenimu Lietuvoje ir nežabotam migracijos augimui. Toks yra mūsų tikslas“, – pridūrė prezidentas.

Anot G. Nausėdos, sprendžiant migracijos klausimus, nereikėtų susikoncentruoti į krikščioniškų ir nekrikščioniškų šalių atskyrimą.

„Taip, yra klausimų, kurie yra susiję su papildomomis įtampomis todėl, kad žmonės atvyksta iš visiškai (kitokios – BNS) kultūrinės terpės, bet jie nėra patys savaime automatiškai blogi žmonės arba žmonės, kurie linki kažko pikto Lietuvai, – teigė prezidentas. – Ne su tautybėmis arba ne su šalimis reikia kovoti, reikia kovoti su bendru migracijos antplūdžiu.“

Jis pabrėžė, kad Lietuva kuo greičiau turėtų imtis veiksmų, jog didėjanti imigracija netaptų dideliu iššūkiu šaliai.