Prezidentas: rytinio ES pasienio saugumas turi tapti bendra visos Bendrijos atsakomybe

„Šalies vadovas pabrėžė būtinybę nedelsiant stiprinti ES ir NATO rytinio pasienio regiono saugumą. Prezidentas ragino visų pirma įgyvendinti Europos Komisijos pasiūlytas „Eastern Flank Watch“ ir „Dronų sienos“ iniciatyvas ir pažymėjo, kad Europos rytinio pasienio saugumas turi tapti bendra visos ES atsakomybe“, – teigiama Prezidentūros išplatintame pranešime.

Kaip skelbiama, G. Nausėda EVT posėdyje pabrėžė, kad Europos saugumas ir gynyba turi būti visų ES sprendimų prioritetas, atsižvelgiant į augančias karines ir hibridines grėsmes.

Prezidentas atkreipė dėmesį į besikeičiančią Baltarusijos hibridinių atakų taktiką – kontrabandos tinklų instrumentalizavimą, naudojant kontrabandinius balionus, keliančius grėsmę civilinei aviacijai ir gyventojų saugumui.

„Šalies vadovas padėkojo ES partneriams už parodytą solidarumą ir pabrėžė būtinybę toliau didinti spaudimą Rusijai ir jos bendrininkei Baltarusijai, rengiant naują sankcijų paketą“, – rašoma pranešime.

Kalbėdamas apie būsimą daugiametį ES biudžetą, G. Nausėda palankiai įvertino Danijos pirmininkavimo metu pasiektą pažangą rengiant derybinį paketą.

Prezidentas pabrėžė, kad ES rytinio pasienio saugumas turi būti pripažintas prioritetu visoje Daugiametėje finansinėje programoje, užtikrinant reikiamą finansavimą ir stiprų gynybos pramonės komponentą.

„Šiandien Europa išgyvena lemtingą istorijos momentą. Todėl dabar mums ypač reikia tos solidarumo dvasios, kuri jau ne kartą stiprino Europos Sąjungą. Atėjo lemiamas laikas pakilti virš siaurų nacionalinių interesų ir kartu prisiimti atsakomybę už bendrą Europos saugumą. Tik visapusiškas, drąsus ir vieningas požiūris į Daugiametę finansinę programą leis sukurti efektyvius atgrasymo ir gynybos instrumentus“, – pranešime cituojamas G. Nausėda.

ES lyderiai ateinančiais metais pratęs derybas dėl 2028–2034 metų Daugiametės finansinės programos.

Kaip rašė BNS, šią savaitę dalis regiono lyderių buvo susitikę ir Helsinkyje, susitikimo metu Varšuva ir Helsinkis paskelbė, kad imasi iniciatyvos vykdant „Rytų flango stebėjimo“ („Eastern Flank Watch“) iniciatyvą.

Oro erdvės saugumo klausimai Lietuvai tapo aktualesni vasarą į šalies teritoriją įskridus dviem rusiškiems dronams, kurių vienas nešė sprogmenų, rusų naikintuvams pažeidus Lietuvos oro erdvę ir pastaraisiais mėnesiais dėl iš Baltarusijos leidžiamų kontrabandinių balionų grėsmės keliolika kartų uždarius Vilniaus oro uostą.

Lietuvos politikai šiuos balionų įskridimus vadina hibridine Minsko ataka.