Kaip pranešė Prezidentūra, G. Nausėda pažymėjo, jog būtina pasinaudoti šiam bendradarbiavimui palankiomis sąlygomis, sukurtomis Lietuvos ir Ukrainos prezidentų šių metų vasarį pasirašytu susitarimu dėl bendros gynybos įrangos gamybos Lietuvoje mūsų šalies ir Ukrainos poreikiams.
Lietuva ir Ukraina aukščiausiu lygiu susitarė, kad šalių bendradarbiavimas gynybos pramonės srityje daugiausia bus įgyvendinamas naudojant Lietuvos nacionalines ir SAFE iniciatyvos lėšas.
Lietuva šiuo susitarimu įsipareigojo sudaryti palankias sąlygas ir skatinti Ukrainos gynybos ir saugumo įmonių steigimą mūsų šalyje, įskaitant bendras įmones, partnerystes, bendros gamybos susitarimus ir kitas investicijų formas.
Dauguma Lietuvoje pagamintų gynybos sistemų ir pajėgumų pirmiausia bus skirta Ukrainos pajėgoms bei Lietuvos kariuomenės poreikiams.
„Lietuvai itin svarbu stiprinti partnerystę su Ukraina. Mes turime daug ko pasimokyti ir perimti iš jos patirties jau penktus metus kovojant su Rusijos agresija, ypač – bepiločių orlaivių panaudojimo antidroninės gynybos srityje“, – sakė prezidentas.
Šalies vadovas pabrėžė, kad pastarojo meto incidentai, kai Baltijos šalyse ir Suomijoje nukreipti nuo kurso sudužo kariniai bepiločiai orlaiviai, rodo neatidėliotiną būtinybę investuoti į sistemas, skirtas oro grėsmėms atremti.
Kaip rašė BNS, praėjusią savaitę Baltijos šalyse skraidė ir sprogo trys dronai. Pareigūnai įtaria, kad tai buvo į taikinius Rusijoje nukreipti ir nuo tikslo nukrypę ukrainietiški dronai.
Šie incidentai paskatino aktyvesnes diskusijas dėl oro gynybos stiprinimo. Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas sako, kad dronus aptinkantys radarai Lietuvą pasieks 2026–2028 metais, dalis jų jau atvykę, tačiau užtrunka jų diegimas.
Visiškai integruotą bepiločių orlaivių detekcijos ekosistemą Lietuva turėtų turėti 2030 metais.
(be temos)
(be temos)
(be temos)