„Bus aptartos vidaus politikos aktualijos“, – BNS susitikimo išvakarėse sakė parlamento vadovo atstovė Gitana Letukienė.

Kaip rašė BNS, dalis žiniasklaidos ir kitų sektorių atstovų reiškia susirūpinimą dėl siūlomų įstatymų pokyčių, kuriais norima lengvinti visuomeninio transliuotojo generalinio direktoriaus atleidimo tvarką.

Seime pateikimo stadiją įveikusios „Nemuno aušros“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio pataisos numato, jog nacionalinio transliuotojo vadovas galėtų būti atleidžiamas slaptu balsavimu jam pareiškus nepasitikėjimą, kai už tai balsuoja pusė LRT tarybos narių, tai yra šeši iš dvylikos.

Vėliau „aušriečių“ lyderis pripažino, kad svarstant pataisą parlamente reikės nustatyti septynių tarybos narių balsų kartelę generalinio direktoriaus atleidimui.

Šiuo metu galiojančiame įstatyme numatyta, kad nacionalinio transliuotojo vadovas dėl nepasitikėjimo gali būti atleidžiamas tik tuo atveju, jeigu taryba pareikštą nepasitikėjimą grindžia viešuoju interesu ir už tokį nepasitikėjimą balsuoja bent du trečdaliai jos narių – aštuoni iš dvylikos.

LRT taryba paragino Seimą išlaikyti dabartinę kartelę.

Kitą antradienį, kai parlamentarai turėtų svarstyti siūlomus pakeitimus, prie Seimo organizuojamas protestas.

Tą pačią dieną suplanuotas ir antrasis kitų metų biudžeto svarstymas.

Kaip rašė BNS, pagal Vyriausybės projektą valstybės biudžeto pajamos kitąmet turėtų siekti 21 mlrd. eurų (su ES lėšomis) – 16,8 proc. daugiau nei šiemet, o išlaidos – 27,5 mlrd. eurų, arba 18,9 proc. daugiau.

Daugiausia papildomų viešųjų pinigų be gynybos kitąmet planuojama skirti viešojo sektoriaus darbuotojų algų augimui, vidutinė senatvės pensija didės daugiau nei 12 proc. iki 750 eurų, o turintiesiems būtinąjį stažą – iki 810 eurų.

Praėjusią savaitę Seimas po pirmojo svarstymo Vyriausybei grąžino tobulinti 2026 metų valstybės biudžeto projektą. Jame numatyta, kad krašto apsaugai skiriama 5,38 proc. BVP, arba beveik 4,8 mlrd. eurų.