PREZIDENTŪRA SEIMUI PRISTATĖ D. JAUNIŠKIO KANDIDATŪRĄ VADOVAUTI VSD

Prezidentūra antradienį Seimui pristatė Valstybės saugumo departamento direktoriaus Dariaus Jauniškio kandidatūrą žvalgybai vadovauti dar vieną penkerių metų kadenciją.

Pristatydamas kandidatą, prezidento patarėjas Jonas Vytautas Žukas atkreipė dėmesį, kad D. Jauniškis parengė naują VSD veiklos strategiją, žvalgybos pareigūnų etikos kodeksą, jo vadovavimo metu išaugo pasitikėjimas VSD visuomenėje.

G. Nausėda D. Jauniškio kandidatūrą pateikė iškart po to, kai Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas priėmė sprendimą dėl žvalgybos tarnybos veiklos prezidento rinkimų išvakarėse tikrinant kandidatų aplinką.

Komitetas paskelbė, kad žvalgyba įstatymų nepažeidė, tačiau paragino departamentą tobulinti vidaus darbo organizavimą ir atsisakyti žodinių pavedimų, visada aiškiai nurodyti informacijos rinkimo ir tikrinimo pagrindą.

Tyrimas atliktas, gavus aukšto rango žvalgybos pareigūno pranešimą, kad VSD vadovybės nurodymu 2018–2019 metais žvalgyba rinko informaciją apie tuometinio kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos aplinkos žmones ir diplomatą Vygaudą Ušacką.

Komiteto sprendime rašoma, kad VSD tikrino visus kandidatus ir jų aplinką bei kitus asmenis, siekdamas užkardyti galimą trečiųjų šalių poveikį prezidento rinkimuose. Rašte pateiktą medžiagą vertinusi teisėsauga konstatavo, kad nusikaltimo nebuvo.

J. V. Žukas sakė, kad prezidentas pats skyrė daug dėmesio, kad šią istoriją „išsiaiškintų iki galo“, ir pasitiki institucijų išvadomis.

„Prezidentas įvertino darbą tų, kurie atliko tyrimą. Teisėsaugos institucijų atliktas darbas buvo pripažintas prezidento ir tai lėmė jo nuomonę“, – sakė prezidento patarėjas.

Pernai rudenį prezidentas ir žvalgyba glaudžiai bendradarbiavo, vykdant šnipų mainus tarp Lietuvos, Norvegijos ir Rusijos.

Po daugelį mėnesių trukusių derybų prezidentui lapkritį suteikus malonę dviem Rusijos šnipams, žvalgyba juos iškeitė į du Lietuvos piliečius ir Norvegijos pilietį, kurie buvo nuteisti Rusijoje.

J. V. Žukas kalbėdamas iš Seimo tribūnos atskleidė, kad šioje operacijoje bendradarbiavo ir JAV žvalgyba.

Gruodį prezidentas pateikė įstatymo pataisas, kurios įtvirtintų žvalgybos pareigūnų teisę iškviesti žmones į prevencinį pokalbį, patikrinti asmens dokumentus ir atlikti administracinį sulaikymą, be teismo sankcijos gauti informaciją iš bankų apie finansines operacijas.

Pataisas inicijavusių žvalgybos tarnybų teigimu, tokios priemonės būtinos efektyviai kontržvalgybai. Kritikai teigia, kad projekte siūlomos nuostatos yra pernelyg abstrakčios, gali būti plačiai interpretuojamos, todėl sukuria prielaidas piktnaudžiavimui.

Pataisomis taip pat siūloma  žvalgybos tarnybų vadovams panaikinti amžiaus cenzą. Dabar įstatymas numato, kad žvalgybos pareigūnai tarnauja iki sulaukia 55 metų.

G. Nausėda siūlo numatyti, kad šis reikalavimas netaikomas žvalgybos institucijos direktoriui ir jo pavaduotojams. D. Jauniškiui šiuo metu 52-eji, tad nepriėmus pataisų jis negalėtų dirbti visos penkerių metų kadencijos.

J. V. Žukas sakė, kad Žvalgybos pataisas netrukus vėl pateiks Seimui.

Liberalas Eugenijus Gentvilas sakė remiantis kandidatą, tačiau ragino neužmerkti akių ir į klaidas pažymose dėl verslo koncerno „MG Baltic“ veiklos.

„Norėčiau, kad įvertintumėte ir silpnąsias puses, padarytas klaidas. Aš ir visa Lietuva labai aiškiai matėme tokių klaidų su D. Jauniškio parašu, tarkime, kad „MG Baltic“ koncernas parinko pirmąjį Liberalų sąjūdžio pirmininką Eligijų Masiulį, nors E. Masiulis net nekandidatavo“, – kalbėjo E. Gentvilas.

„Suprantu, kad klaidos neišvengiamos, bet apie jas irgi nereikėtų pamiršti kalbėti, ir ta proga palinkėčiau senam ir būsimam VSD vadovui nedaryti tokių klaidų“, – pridūrė jis.

Pagal įstatymą, prezidentas turi gauti Seimo pritarimą VSD vadovo skyrimui.