„Klausimas dėl E. Vaitkaus veikos žeminant apdovanotojo vardą bus svarstomas artimiausiame Valstybės apdovanojimų tarybos posėdyje“, – BNS pirmadienį perduotame komentare teigė Prezidentūra.

Kaip rašė BNS, opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) seniūnas Mindaugas Lingė pirmadienį kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą su prašymu iš E. Vaitkaus atimti valstybės apdovanojimą.

„Iš Eduardo Vaitkaus turėtų būti atimtas valstybinis apdovanojimas, kurį jam 2004 metais suteikė prezidentas Rolandas Paksas. Už apdovanotojo vardo žeminimą, remiantis Valstybinių apdovanojimų įstatymu, E. Vaitkus turėtų būti išbrauktas iš Gedimino ordino kavalierių sąrašo. Dėl to šiandien kreipiausi į prezidentą G. Nausėdą“, – feisbuke rašė M. Lingė.

Anot M. Lingės, E. Vaitkaus vizitas į Baltarusiją praėjusią savaitę ir jo pasisakymai niekaip nesuderinami su apdovanotojo vardui būtina nepriekaištinga reputacija, ypač kai dėl šio vizito pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Konservatorių seniūnas taip pat atkreipė dėmesį, kad pernai birželį Vyriausioji rinkimų komisija E. Vaitkų pripažino šiurkščiai pažeidusį Rinkimų kodeksą, o tai, pasak M. Lingės, taip pat nesuderinama su nepriekaištinga reputacija.

Baltarusijoje apsilankęs E. Vaitkus pareiškė Lietuvos prezidentą G. Nausėdą esant išrinktu neteisėtai, taip pat teigė, kad Lietuva eina lietuvių ir valstybingumo naikinimo keliu.

Šias jo mintis publikavo Baltarusijos naujienų agentūra „Belta“, įvairūs naujienų portalai. Anot jų, E. Vaitkus susitiko su partijos „BelajaRus“ vadovu, surengė spaudos konferenciją.

Po šios kelionės policija ketvirtadienį pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl padėjimo kitai valstybei veikti prieš Lietuvą, kurį E. Vaitkus atsisakė komentuoti. Jo advokatas Mažvydas Misiūnas BNS teigė, kad E. Vaitkaus kelionės tikslas buvo grąžinti „normalų bendradarbiavimą“, dialogą tarp abiejų valstybių ir jų žmonių.

Baudžiamojo kodekso 118 straipsnis juridiniams ir fiziniams asmenimis numato atsakomybę už padėjimą kitai valstybei ar jos organizacijai veikti prieš Lietuvos konstitucinę santvarką, suverenitetą, teritorijos vientisumą, gynybos ar ekonomikos galią.

Už tai numatomas laisvės atėmimas nuo dvejų iki septynerių, o pasinaudojus ekstremaliąja situacija, nepaprastąja padėtimi ar mobilizacija – nuo trejų iki dešimties metų, taip pat įtvirtintos atleidimo nuo tokios baudžiamosios atsakomybės sąlygos.