PRIEŠ BALSAVIMĄ DĖL TIESIOGINIŲ MERŲ RINKIMŲ SOCIALDEMOKRATAMS NERAMU DĖL KONSERVATORIŲ

Artėjant antrajam balsavimui dėl tiesioginių mero rinkimų įteisinimo Konstitucijoje, socialdemokratai teigia pastebintys „keistų judesių“ konservatorių stovykloje.

„Ypatingai keistai nuskambėjo vieno įtakingo konservatoriaus pareiškimas, esą merai apskritai nereikalingi, o vadovauti savivaldybėms galėtų tarybos pirmininkai. Artėjant antrajam balsavimui tenka pripažinti, kad konservatoriai lieka neprognozuojami“, – nusivylimo neslepia socialdemokratų Seimo frakcijos seniūno pavaduotojas Eugenijus Sabutis.

Vis dėlto parlamentaras nepraranda vilties, kad už Konstitucijos pataisą dėl tiesioginių mero rinkimų vieningai balsuos visos frakcijos.

Konstitucijos nuostatų pakeitimui reikalingi 94 balsai „už“. Anot E. Sabučio, tai – vienas svarbiausių balsavimų Seimo pavasario sesijoje.

„Iki kitų savivaldos rinkimų liko mažiau nei metai. Erdvės ir laiko manevrams tiesiog nebeliko. Sprendimą privalome priimti ketvirtadienį“, – įspėja socialdemokratas.

Parlamentaro manymu, Seimo nariai turėtų įvertinti ir tai, kad dėl šio balsavimo Lietuvoje laikinai stabdoma nepaprastoji padėtis – viskas tam, kad būtų galima pakeisti Konstituciją ir „pagaliau deramai įteisinti tiesioginius merų rinkimus“.

Todėl kai kurių konservatorių ir toliau sėjamas dvejones socialdemokratai vertina kaip „politinio nebrandumo“ požymį.

Pasak E. Sabučio, darbo grupėje buvo priimti kompromisiniai sprendimai, kuriais buvo atsisakyta steigti naujas vadovaujančias pareigybes, vengiant savivaldoje įteisinti dvivaldystę. „Siekėme sukurti tokią įstatyminę bazę, kuri sustiprintų mero instituciją, išlaikytų savivaldos tradicijas ir, svarbiausia, atlieptų rinkėjų lūkesčius“, – teigia E. Sabutis.

Nepaisant konservatorių „paskutinės minutės išsišokimų“, E. Sabutis tikisi, kad Seimas ketvirtadienį „išsiųs aiškią žinutę tiek besiruošiantiems kandidatuoti, tiek savivaldybių gyventojams – meras bus renkamas tiesiogiai. Ir turės daug daugiau svertų vykdyti savo rinkimų pažadus ir politinę programą“.

„Didesnė galia reikš ir didesnę atsakomybę savo rinkėjams. Gyventojai žinos, ką renka, ko tikėtis – ir matys, kaip meras vykdo savo rinkiminius įsipareigojimus. Tvirtesnis, įgijęs realius instrumentus ir labiau atskaitingas rinkėjams – tokį merą jau per kitus rinkimus turėtų galimybę išsirinkti savivaldybių gyventojai“, – linki Seimo narys socialdemokratas E. Sabutis.

ELTA primena, kad ketvirtadienį Seime planuojamas antrasis lemiamas balsavimas dėl Konstitucijos pataisos, kuri įteisins tiesioginius merų rinkimus.

Šių metų sausio 18 d. Seimas po pirmojo priėmimo pritarė Konstitucijos pataisoms, kuriomis siekiama sudaryti konstitucinį pagrindą tiesioginiams savivaldybių merų rinkimams.

Už pagrindinio šalies dokumento pakeitimus vieningai balsavo 130 Seimo narių. 

Konstitucijoje naujomis pataisomis siūloma nustatyti, kad savivaldos teisė įgyvendinama ne tik per savivaldybių tarybas, bet ir per savivaldybių merus.

Pagrindiniame šalies dokumente būtų įtvirtinta, kad savivaldybių merais – Lietuvos Respublikos piliečius, pagal įstatymą ketveriems metams renka šalies piliečiai ir kiti nuolatiniai administracinio vieneto gyventojai.

Pagal Seimo statutą, Konstitucijos keitimo įstatymo projektas laikomas Seimo priimtu, jeigu kiekvieno balsavimo metu už projektą balsavo ne mažiau kaip 2/3 visų Seimo narių, t. y. 94 parlamentarai.