Taip jis kalbėjo trečiadienį, pristatydamas tarybos sudėtį Seimo Ateities komitete.
„Lyginant su ankstesne tarybos sudėtimi, šioje taryboje padidinta visuomenės atstovų dalis. Daugiau įtraukta gynybos srities atstovų, švietimo, sveikatos apsaugos, taip pat jaunimo atstovų. Padidėjo nevyriausybinių organizacijų atstovų dalis, įtraukti profesinės sąjungos ir neįgaliųjų organizacijų nariai“, – teigė J. Pankauskas.
Pasak jo, iš 51 tarybos nario 14 atstovauja valdžios institucijoms, 37 yra visuomenės atstovai.
„Detalizuojant, tai yra vienas regioninės politikos, du valstybės gynybos srities, trys švietimo srities, du sveikatos srities, dešimt mokslininkų arba savo sričių tyrėjų, 11 visuomeninių organizacijų atstovų, vienas Nepriklausomybės Akto signataras, vienas Valstybės istorijos archyvo atstovas ir šeši verslo bendruomenės atstovai. Tai, matot, spektras yra pakankamai platus“, – dėstė Vyriausybės kanceliarijos atstovas.
Atnaujintoje tarybos sudėtyje – premjerė, užsienio reikalų, sveikatos apsaugos, vidaus reikalų, švietimo, finansų, socialinės apsaugos ir darbo ministrai.
Taip pat – buvęs premjeras Aleksandras Abišala, filosofas Viktoras Bachmetjevas, buvęs socdemų vicepirmininkas, VU docentas Liutauras Gudžinskas, verslininkas Vladas Lašas, ekonomistas Romas Lazutka, VDU profesorius Šarūnas Liekis, atsargos pulkininkas Vaidotas Malinionis, žurnalistas Virginijus Savukynas, Gegužės 1-osios Profesinės Sąjungos teisininkė, „Sienos grupės“ steigėja Emilija Švobaitė.
Atnaujintos tarybos sudėtyje yra ir Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos prezidentas Umberto Masi, anksčiau teigęs, kad gavo padėkos laiškus už darbą taryboje, bet kvietimo tęsti veiklą nesulaukė.
BNS rašė, kad dėl Valstybės pažangos tarybos atnaujinimo visuomenėje gruodį buvo kilęs rezonansas, mat iš jos pašalinti kai kurie kultūros bendruomenės protestus rengę asmenys.
Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus vadovas Arūnas Gelūnas, Lietuvos šokio informacijos centro vadovė Gintarė Masteikaitė ir U. Masi pranešė gavę padėkos laiškus už darbą Valstybės pažangos taryboje, bet kvietimo tęsti veiklą nesulaukė. Tuo metu dalis tarybos narių tokį kvietimą gavo.
Reaguodami į situaciją, dirbti minėtoje organizacijoje atsisakė ISM universiteto rektorius Dalius Misiūnas, Lietuvos kultūros instituto direktorė Julija Reklaitė, Vilniaus universiteto rektorius Rimvydas Petrauskas, VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto vadovė Margarita Šešelgytė.
Premjerė tuomet žurnalistams sakė, kad pasikeitus Vyriausybei yra normalu peržiūrėti tarybos sudėtį, I. Ruginienė tvirtino joje norinti matyti daugiau kairiosios krypties narių.
Vyriausybės vadovė atmetė kaltinimus, kad tokiu būdu kerštaujama už prieš valdančiųjų politiką surengtas protesto akcijas. Ji sakė norinti, kad taryba būtų darbinis organas, o ne „metodas politikuoti, daryti sau reklamą“.
Valstybės pažangos taryba yra Vyriausybės komisijos statusą turinti patariamoji institucija valstybės ateities projektavimo bei jos pažangos klausimais.
Jos tikslas – telkti valstybės institucijų ir įstaigų bei visuomenės pajėgas valstybės ir visuomenės ateities raidai analizuoti, modeliuoti, projektuoti, valstybės pažangos idėjoms skleisti ir su šiais klausimais susijusiems pasiūlymams Vyriausybei bei Seimui teikti.
Taryba privalo stebėti, kaip įgyvendinama pažangos strategija „Lietuva 2050“, vertinti pasiektą pažangą, prisidėti prie kitų strateginio lygmens planavimo dokumentų, skatinti viešas diskusijas apie šalies ir visuomenės ateitį, pažangos kryptis bei jų įgyvendinimo būdus.
Minėtai tarybai vadovauja premjeras. Ją sudaro daugiau kaip pusšimtis narių. Į tarybą kviečiami parlamentinių frakcijų ir valdžios institucijų atstovai, Lietuvai nusipelnę visuomenės veikėjai ir valstybės pažangai svarbių sričių atstovai.
Pastarąjį kartą Valstybės pažangos tarybos sudėtis atnaujinta pernai birželio 11 dieną, kai Ministrų kabinetui vadovavo Gintautas Paluckas.
Naujausi komentarai