„Nežinau, ar aš turiu gėdytis, kad tuo laikotarpiu turėjau privačius vizitus pas savo tolimus giminaičius. Tada buvo toks laikas, dabar yra kitoks. Ne vieną kartą deklaravau, kad visa širdimi esu už Ukrainą, tuo labiau, kad man teko ten praleisti nemažai laiko“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ teigė I. Ruginienė.
„Aš tikrai nesijaučiu (verta kritikos – ELTA), nes nieko blogo nepadariau“, – akcentavo ji.
Į ministrus pirmininkus deleguota politikė kalbėjo, jog dažnas asmuo turi giminių, kurie gyvena įvairiose pasaulio šalyse.
„Aš asmeniškai turiu nuo Australijos iki Europos įvairių kampelių. Ne vieną kartą sakiau, kad nemaža dalis jų yra ir Ukrainoje, dalis iš jų jau pabėgo, yra Čekijoje, Vokietijoje, nes tokia dabar yra situacija“, – sakė ji.
„Tikrai Ukrainą remsiu iki pergalės ir tikiu ta pergale“, – pabrėžė I. Ruginienė.
Kaip jau buvo skelbta, I. Ruginienė lankėsi Rusijoje 2015 ir 2018 m. Kaip Eltai teigė jos patarėjas Ignas Algirdas Dobrovolskas, politikė lankė tolimus giminaičius iš močiutės pusės. Pati močiutė kilusi iš Kramatorsko, Ukrainos. Jis taip pat pridūrė, kad I. Ruginienės giminė sovietmečiu skilo ir dalis liko Ukrainoje, kita dalis persikėlė į Rusiją.
Tikrai Ukrainą remsiu iki pergalės ir tikiu ta pergale.
Sako, kad ilgainiui rusų kalba išnyks iš mokyklų
I. Ruginienė mano, kad ilgainiui rusų kalba išnyks iš mokyklų. Visgi, pasak jos, šiuo klausimu reikėtų atsižvelgti į rusų kalbą dėstančius mokytojus ir nepriimti skubotų sprendimų.
„Manau, kad ilgainiui ji (rusų kalba – ELTA) išnyks iš mokyklų, iš platesnio rato. (...) Atsimenu diskusijas, kai buvo pasakyta, kad reikia rusų kalbos mokytojus atleisti ir kažkas juokavo, kad persikvalifikuotų čia ir dabar, jeigu nori išsaugoti darbą. Tie nepamatuoti sprendimai darbuotojų atžvilgiu buvo nesąžiningi“, – „Žinių radijui“ teigė I. Ruginienė, komentuodama anksčiau rodytą poziciją dėl galimybės turėti rusų kalbos pasirinkimą mokyklose.
„Juolab, kad mes remiame Ukrainą, teikiame jai paramą, turime nemažai ukrainiečių vaikų, kurie čia integruojasi ir laikinai gavo prieglobstį. Rusų kalba jiems padeda bent jau pirmajame buvimo čia laikotarpyje“, – akcentavo ji.
ELTA primena, kad rusų kalbos mokymo tvarką Lietuvos mokyklose nuspręsta peržiūrėti po to, kai Rusija pradėjo plataus masto invazija į Ukrainą.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) duomenimis, nuo 2022 metų, kuomet Rusija pradėjo plataus masto karinę invaziją Ukrainoje, rusų kalbos Lietuvos mokyklose sumažėjo 20 proc.
Vertins principingai
I. Ruginienė sako principingai vertinsianti galimus ministrų nusižengimus.
Pasak politikės, jos vertinimai ministrų atžvilgiu priklausytų nuo tarnybų pateiktų išvadų turinio.
„Jeigu kartais, galime daryti prielaidą, kad ateitų tam tikros (tarnybų – BNS) išvados, tai, be abejo, niekada kitaip nesprendžiau, o tiktai principingai“, – „Žinių radijui“ sakė politikė.
„Jeigu žmogus pažeidęs yra, ir tai bus pripažinta, įstatymus, padaręs tam tikrą galbūt baudžiamąją veiką, tai čia kitokio vertinimo ir negali būti“, – teigė ji.
I. Ruginienė pridūrė pasitikinti partijos nariais ir besitikinti, kad pavyks išvengti „tokių dalykų ir kaip įmanoma sklandžiau ir produktyviau dirbsime toliau“.
Į Seimą grįžtų partnerystės įteisinimo klausimas
I. Ruginienė sako, kad, jai tapus premjere, diskusijos Seime dėl partnerystės įteisinimo bus atnaujintos.
„Manau, kad Konstitucinio Teismo išaiškinimas mums diktuota tai, kad tas procesas turės būti atnaujintas Seime. Iš socialdemokratų pusės turime nuostabų žmogų, atstovaujantį žmogaus teisių komitete. Tai yra pirmininkas Laurynas Šedvydis. Mes jau šiek tiek esame apsitarę šiuo klausimu su juo. Aš labai tikiuosi, kad su mano pagalba komitetas imsis lyderystės ir organizuos diskusijas, nes šitas klausimas tikrai reikalauja tiek diskusijų, tiek tam tikrų sprendimų, kuriuos mums padiktavo Konstitucinis Teismas“, – LRT Radijui akcentavo I. Ruginienė.
„Niekada neatsisakiau savo vertybių, visada pasisakiau už žmogaus teises. Man atrodo, būtų dabar labai keista, jei kalbėčiau kitaip“, – pridūrė ji.
Niekada neatsisakiau savo vertybių, visada pasisakiau už žmogaus teises.
Žada aiškintis RRF plano detales: paveldėjome nebaigtą darbą
I. Ruginienė teigia, jog kol kas nebuvo jokių indikacijų, kad Lietuva gali negauti Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) lėšų.
„Norėčiau dar su Finansų ministerija turėti diskusiją dėl RRF plano, nes šis planas mus apriboja dėl daugelio dalykų. Taip jau atsitiko, kad paveldėjome nebaigtą darbą, o Finansų ministerija dabar dirba išsijuosusi, kad mokėjimo prašymai būtų laiku pateikti, kas tikrai yra sunku. Matyt, reikės aptarti detales ir pasižiūrėti kertinius momentus, kur mus šis planas apriboja“, – „Žinių radijuje“ kalbėjo I. Ruginienė,
Pasak I. Ruginienės, laikinasis premjeras ir finansų ministras Rimantas Šadžius ją tikino negavęs indikacijų, kad šiemet priimtas Nekilnojamojo turto (NT) mokesčio įstatymo projektas gali trukdyti gauti įšaldytas RRF lėšas.
„Indikacijų, kad tai yra trukdis, kol kas negavau. Tuo mane patikino dabartinis laikinasis premjeras. Kol kas neturėjome laiko detalesnėms diskusijoms. (...) Akivaizdu, kad artimiausią laiką turėsiu naudoti daug kam išdiskutuoti“, – pripažino ji.
Kandidatė į ministro pirmininko poziciją tikina, kad tokiais klausimais kaip mokesčiai, ji stengtųsi kalbėti ir įsiklausyti į visas suinteresuotas puses, vertinti jas tolygiai.
„Socialiniai partneriai yra profesinės sąjungos ir verslo organizacijos – dvi lygiavertės pusės. Visada laikiausi principo, kad abi puses reikia išgirsti ir išklausyti“, – sakė I. Ruginienė.
„Nepamirškime, kad yra ir trečias ramstis, su kuriuo norėčiau glaudaus kontakto – nevyriausybinės organizacijos (NVO). Iki šiol turėjau glaudų kontaktą ir manau, kad visi trys šie elementai, atstovaujantys svarbias visuomenės dalis, turi turėti svarbų vaidmenį sprendimų priėmime“, – reziumavo buvusi socialinės apsaugos ir darbo ministrė.
ELTA primena, kad Seimas nusprendė nuo kitų metų keisti NT mokestį – pirmą būstą apmokestinti mažiausiai nuo 450 tūkst. eurų jo vertės „grindų“, visus ne pagrindinius gyventojų NT objektus – nuo 50 tūkst. eurų jų bendros vertės.
Dėl konkretaus neapmokestinamo pirmo būsto vertės dydžio ir tarifų spręs savivaldybės – galės juos nustatyti intervale nuo 0,1 iki 1 proc.
Pagal „aušriečių“ frakcijos siūlymą, antras, trečias ir likę NT objektai nuo nustatytų „grindų“ bus apmokestinami panašiame intervale, kaip ir pirmo būsto – tačiau Seimas pritarė sumažinti tarifus brangiausiam turtui.
Kaip ir siūlė Finansų ministerija, 50–200 tūkst. eurų vertės turtui mokesčio tarifas sieks 0,2 proc., 200–400 tūkst. eurų vertės – 0,4 proc., 400–600 tūkst. eurų – 0,6 proc.
Tačiau vietoje siūlyto 1 proc. turtui nuo 600 tūkst. iki 1 mln. eurų vertės bus taikomas 0,8 proc. tarifas, brangesnis nei 1 mln. eurų vertės – ne 2 proc., tačiau 1 proc. tarifu.
Skaičiuojama, kad iš šio ne pagrindinio būsto apmokestinimo per metus būtų galima surinkti iki 10 mln. eurų pajamų.
Pajamos iš NT mokesčio pirmajam būstui bus skiriamos į savivaldybių biudžetus, iš likusių NT objektų – į Gynybos fondą.
Naujas socialdemokratų kandidatas į Vyriausybės vadovus
Kaip skelbta anksčiau, Gintautui Paluckui nusprendus trauktis iš premjero pareigų, prasidėjo diskusijos dėl naujo socialdemokratų kandidato į Vyriausybės vadovus.
Trečiadienį vykusio Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) prezidiumo posėdžio metu buvo nuspręsta į premjerus deleguoti laikinąją socialinės apsaugos ir darbo ministrę I. Ruginienę.
Socialdemokratai renka kandidatą į premjerus
Socialdemokratai renka kandidatą į premjerus
Socialdemokratai renka kandidatą į premjerus
Socialdemokratai renka kandidatą į premjerus
Socialdemokratai renka kandidatą į premjerus
Socialdemokratai renka kandidatą į premjerus
Socialdemokratai renka kandidatą į premjerus
Socialdemokratai renka kandidatą į premjerus
Socialdemokratai renka kandidatą į premjerus
Socialdemokratai renka kandidatą į premjerus
Socialdemokratai renka kandidatą į premjerus
Socialdemokratai renka kandidatą į premjerus
Socialdemokratai renka kandidatą į premjerus
Socialdemokratai renka kandidatą į premjerus
Socialdemokratai renka kandidatą į premjerus
Socialdemokratai renka kandidatą į premjerus
Socialdemokratai renka kandidatą į premjerus
Socialdemokratai renka kandidatą į premjerus
Socialdemokratai renka kandidatą į premjerus
Socialdemokratai renka kandidatą į premjerus
Socialdemokratai renka kandidatą į premjerus
Socialdemokratai renka kandidatą į premjerus
Socialdemokratai renka kandidatą į premjerus
Socialdemokratai renka kandidatą į premjerus
Socialdemokratai renka kandidatą į premjerus
Socialdemokratai renka kandidatą į premjerus
Socialdemokratai renka kandidatą į premjerus
Socialdemokratai renka kandidatą į premjerus
Socialdemokratai renka kandidatą į premjerus
Socialdemokratai renka kandidatą į premjerus
Socialdemokratai renka kandidatą į premjerus
Socialdemokratai renka kandidatą į premjerus
Socialdemokratai renka kandidatą į premjerus
Socialdemokratai renka kandidatą į premjerus
Socialdemokratai renka kandidatą į premjerus
Socialdemokratai renka kandidatą į premjerus
Socialdemokratai renka kandidatą į premjerus
Socialdemokratai renka kandidatą į premjerus
Socialdemokratai renka kandidatą į premjerus
Socialdemokratai renka kandidatą į premjerus
Socialdemokratai renka kandidatą į premjerus
Socialdemokratai renka kandidatą į premjerus
Socialdemokratai renka kandidatą į premjerus
Socialdemokratai renka kandidatą į premjerus
Socialdemokratai renka kandidatą į premjerus
Socialdemokratai renka kandidatą į premjerus
Socialdemokratai renka kandidatą į premjerus
Socialdemokratai renka kandidatą į premjerus
Socialdemokratai renka kandidatą į premjerus
Socialdemokratai renka kandidatą į premjerus
Socialdemokratai renka kandidatą į premjerus
Socialdemokratai renka kandidatą į premjerus
Socialdemokratai renka kandidatą į premjerus
Socialdemokratai renka kandidatą į premjerus
Socialdemokratai renka kandidatą į premjerus
Socialdemokratai renka kandidatą į premjerus
Socialdemokratai renka kandidatą į premjerus
Socialdemokratai renka kandidatą į premjerus
Socialdemokratai renka kandidatą į premjerus
Socialdemokratai renka kandidatą į premjerus
Socialdemokratai renka kandidatą į premjerus
Socialdemokratai renka kandidatą į premjerus
Socialdemokratai renka kandidatą į premjerus
Socialdemokratai renka kandidatą į premjerus
Socialdemokratai renka kandidatą į premjerus
Socialdemokratai renka kandidatą į premjerus
Socialdemokratai renka kandidatą į premjerus
Socialdemokratai renka kandidatą į premjerus
Socialdemokratai renka kandidatą į premjerus
Socialdemokratai renka kandidatą į premjerus
Socialdemokratai renka kandidatą į premjerus
Socialdemokratai renka kandidatą į premjerus
Socialdemokratai renka kandidatą į premjerus
Socialdemokratai renka kandidatą į premjerus
Nuo praėjusios savaitės pabaigos buvo aptarinėjamos keturios potencialios kandidatūros – Jonavos rajono meras, laikinasis partijos vadovas Mindaugas Sinkevičius, Seimo vicepirmininkas Juozas Olekas, laikinoji socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė bei Vilniaus rajono meras Robertas Duchnevičius. Tiesa, tiek M. Sinkevičius, tiek R. Duchnevičius iš kovos dėl premjero posto pasitraukė dar prieš susirenkant socialdemokratų valdybai. Savo ruožtu J. Olekas iš kovos pasitraukė paskutinę minutę. Apie tai, remiantis šaltiniais, žiniasklaida pranešė jau prasidėjus prezidiumui.
Šios savaitės pradžioje LSDP skyriai taip pat iškėlė ir laikinojo susisiekimo ministro Eugenijaus Sabučio bei švietimo, mokslo ir sporto ministrės patarėjo Rimanto Vaitkaus kandidatūras. Pastarasis iškart pareiškė neplanuojantis kandidatuoti, o E. Sabutis trečiadienį pranešė pasiryžęs partijos viduje siekti ministro pirmininko posto. Visgi, diskusijų prezidiume metu pastarasis atsiėmė savo kandidatūrą.
ELTA primena, kad po G. Paluckui nusprendus pasitraukti, atsistatydino ir visas Ministrų kabinetas. Tiesa, jis, laikinai vadovaujamas finansų ministro Rimanto Šadžiaus, tęs darbą iki tol, kol bus suformuota nauja Vyriausybė.
(be temos)
(be temos)
(be temos)