„Skirtumų, pripažįstu, tarp įvairių partijų tikrai yra ir netgi partijų viduje yra skirtumų. Tai atėjus vertybiniams klausimams į Seimo salę, matyt, susitarsime balsuoti laisvai“, – pirmadienį susitikimo su Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“ metu sakė I. Ruginienė.

Taip ji teigė, „Vardan Lietuvos“ narei Rimai Baškienei pasiteiravus apie naujai formuojamos koalicijos gretose esamas skirtis įvairiais vertybiniais klausimais – pavyzdžiui, kaip reikėtų teisiškai reglamentuoti lyčiai neutralią partnerystę.

„Kaip numatote, kaip veiksite kartu? Ar jūs keisite savo požiūrį ,ar numatote kokius kitus sprendimus?“ – kandidatės į premjeres teiravosi R. Baškienė.

„Vertybiniai klausimai – nieko nekeisiu, esu tokia, kokia esu. Esu pasisakiusi dėl vertybinių klausimų ir mano nuomonė nesikeis. Tą esu deklaravusi ir savo partiečiams, tą per derybinį procesą esu deklaravusi ir partneriams. Tikrai neatsiras programoje arba koalicijos sutartyje, kad mes šitų klausimų niekaip nespręsime. Tuo labiau, kad, kalbant apie partnerystę, yra Konstitucinio Teismo sprendimas, kurio ignoruoti tikrai negalime“, – tvirtino I. Ruginienė.

ELTA primena, kad šių metų balandį Konstitucinis Teismas (KT) konstatavo, kad tai, jog Lietuvoje nėra įteisinta tos pačios lyties asmenų partnerystė, prieštarauja pagrindiniam valstybės įstatymui. KT taip pat prieštaraujančiu Konstitucijai paskelbė Civilinio kodekso (CK) straipsnį, pagal kurį partnerystę galima sudaryti tik tarp vyro ir moters.

Šiuo metu CK įtvirtintas bendro gyvenimo nesudarius santuokos – partnerystės – institutas, tačiau kartu numatyta, kad partnerystė turėtų būti reglamentuota atskiru įstatymu. Pastarasis Lietuvoje nėra priimtas daugiau nei 20 metų. Tokią situaciją KT įvertino kaip netoleruotiną ir diskriminacinę.

Praėjusios kadencijos Seimas bandė išspręsti partneriams aktualų klausimą, siūlydami Civilinės sąjungos įstatymo projektą. Klausimas yra įveikęs dvi stadijas Seime – trūksta paskutinio balsavimo. 

Reikalavimai kolegijoms

Praėjusios Vyriausybės inicijuota kolegijų pertvarka buvo neteisinga, sako I. Ruginienė ir žada pradėti diskusiją dėl reikalavimų stojant į kolegijas mažinimo.

„Konservatorių padaryta reforma tikrai man buvo labai skaudi ir, mano požiūriu, neteisinga. Tų pačių kolegijų jungimo klausimas, tam tikrose vietose gal nereikėjo eiti per jėgą, kaip buvo nueita, ir mes rizikuojame prarasti svarbias disciplinas, kurios yra labai retos ir vaikai tikrai ne visada pasirenka“, – kalbėjo socialdemokratė.

„Ir tie reikalavimai, kurie buvo iškelti kolegijoms, palyginti su universitetais, kolegijos beveik prilygintos universitetams, mano požiūriu, tai atrodo neteisinga“, – teigė ji.

Pasak I. Ruginienės, kolegijas prilyginus aukštojo mokslo įstaigoms sugriautas pasaulyje įprasta išsilavinimą suteikianti architektūra – vidurinis mokslas ir profesinės mokyklos, antras lygmuo – koleginis išsilavinimas ir trečias – universitetinis.

„Tikrai norėčiau turėti diskusiją dėl reikalavimų (kolegijoms – BNS) mažinimo“, – pabrėžė ji.

Sprendimus dėl kolegijų reorganizavimo priėmė Ingridos Šimonytės vadovaujamas Ministrų kabinetas. Valstybinių kolegijų tinklo stiprinimo plane buvo numatyta sujungti apie dešimt įstaigų, dėl dalies įstaigų jungimo planuota apsispręsti vėliau. Siekiama, kad 2029 metais bet kurioje valstybinėje kolegijoje studijuotų ne mažiau kaip 1,2 tūkst. studentų.

I. Ruginienė patikino esanti pasiryžusi ieškoti papildomo finansavimo kolegijoms.

Kandidatė į ministres pirmininkes taip pat teigė, kad dėl valdančiosios daugumos praėjusią savaitę sutarę socialdemokratai, „valstiečiai“ ir „aušriečiai“ koalicijos sutartyje nutarė numatyti pasirengimo ekstremalioms situacijoms pamokamas mokyklose.

„Tarp partnerių sutarėme tokią iniciatyvą, kad turėtų atsirasti pasirenkamas dalykas (...) – pasirengimas ekstremalioms situacijoms. Tokia disciplina turėtų atsirasti mokyklose. Artimiausius terminus pasidėliosime per Vyriausybės priemonių planą, bet programoje šita priemonė bus“, – kalbėjo I. Ruginienė.