S. KAIRYS: INICIATYVA TIKRINTI UKRAINIEČIŲ LIETUVIŲ KALBOS ŽINIAS – ABEJOTINA

Kalbos inspekcijos iniciatyva tikrinti ukrainiečių lietuvių kalbos žinias yra abejotina, dėl jos bus kalbamasi su inspekcijos vadovu, sako kultūros ministras Simonas Kairys.

Taip ministras sureagavo į antradienį Valstybinės lietuvių kalbos inspekcijos paskelbtą ketinimą nuo 2024-ųjų kovo pradėti tikrinti, kaip šalyje dirbantys karo pabėgėliai iš Ukrainos moka lietuvių kalbą.

„Maža to, keista, kad Kultūros ministerijai pavaldi inspekcija ėmėsi abejotinos iniciatyvos aplenkdama pačią ministeriją. Kreiptasi į Seimo švietimo ir mokslo komitetą, tris ministerijas, bet Kultūros ministerijos tarp jų nėra. Gal kad mūsų pozicija šiuo klausimu yra iš anksto aiški ir nekvestionuojama?“ – klausimą asmeninėje feisbuko paskyroje kėlė S. Kairys.

Ministras rašė artimiausiu metu ketinantis šią temą aptarti su Valstybinės kalbos inspekcijos vadovu ir pasitikrinti, „ar tikrai suprantama situacija ir elgiamasi adekvačiai.“

Maža to, keista, kad Kultūros ministerijai pavaldi inspekcija ėmėsi abejotinos iniciatyvos aplenkdama pačią ministeriją.

Anot jo, ne valstybinė kalba dabar yra atsidūrusi pavojuje, o nuo karo bėgantis žmogus.

„Persekioti pabėgėlių dėl lietuvių kalbos nemokėjimo, sukelti jiems ir jų darbdaviams papildomo streso tikrai nėra tie tikslai, į kuriuos dabar turėtume susitelkti“, – rašė ministras.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė BNS sakė, kad inspekcijos siūlymas nėra savalaikis ir pridūrė abejojanti, ar iniciatyva yra adekvati vertinant laikinos apsaugos statuso turėtojų išskirtinumą.

„(...) tai, visų pirma, yra karo pabėgėliai, kurie bėga nuo karo, yra Lietuvoje laikinai ir čia mes kalbam apie tą kategoriją žmonių, kurie nepriklauso nuo jokių socialinių išmokų, nuo žmonių gerovės, bet jie eina dirbti, užsidirba patys sau pragyvenimui, savo išlaidoms pagrindinėms, ir tuos žmones mes dabar imamės staiga grasinti, kontroliuoti dėl lietuvių kalbos mokėjimo“, – sakė M. Navickienė.

Ministrė priminė, kad ukrainiečiai mokosi lietuvių kalbos – praėjusiais metais beveik pustrečio tūkstančio jų tai darė savivaldybėse.

„Jeigu jiems tie įgūdžiai reikalingi darbe, jeigu darbdavys nori užtikrinti, kad paslauga būtų teikiama kokybiškai, tai jie savaime susireguliuoja, kad kalbos įgūdžiai būtų atspindėti aptarnaujant klientus ir čia dabar įsikišinėti Valstybinei kalbos komisijai – aš tikrai nematau jokio didelio pagrindo“, – kalbėjo ji.

Tuo metu dokumento kopija antradienį feisbuke pasidalijusi ekonomikos ir inovacijų ministrė A. Armonaitė Valstybinę lietuvių kalbos inspekciją kaltino empatijos stoka ir žadėjo stabdyti „karo pabėgėlių ir juos įdarbinusių įmonių persekiojimą“.

Kovo 16 dieną Valstybinė lietuvių kalbos inspekcija dėl iniciatyvos išsiuntė raštą Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkui bei dar trims ministerijoms – Švietimo, mokslo ir sporto, Socialinės apsaugos ir darbo bei Ekonomikos ir inovacijų.

Valstybinės lietuvių kalbos inspekcijos viršininkas Audrius Valotka BNS teigė, kad tai padaryta siekiant išvengti galinčios susidaryti „keistos sociolingvistinės situacijos“ bei siekiant užtikrinti galimybes ukrainiečiams mokytis lietuvių kalbos.