S. Skvernelis mano, kad kabinti naują lentą Generolui Vėtrai nederėjo | KaunoDiena.lt

S. SKVERNELIS MANO, KAD KABINTI NAUJĄ LENTĄ GENEROLUI VĖTRAI NEDERĖJO

Premjeras Saulius Skvernelis teigia, kad atminimo lentos Jonui Noreikai-generolui Vėtrai klausimas su visuomene nebuvo iki galo aptartas ir galiausiai politizuotas.

Kita vertus, premjeras mano, kad neteisėtai pakabinti atminimo lentą net iš patriotiškų paskatų – nederėjo.  

„Dabar šis klausimas tapo politizuotas ir visuomenės susipriešinimo dalis. Ir lentos atkūrimo dalis... Suprantu tuos žmonės, kurie tai darė. Jie darė iš patriotinių, kilnių jausmų. Bet aš vis tiek esu teisininkas, manau, procedūros, net ir tokios kilnios, kurios padarytos, turi būti atliekamos laikantis įstatymų“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ teigė jis.

Pasak ministro pirmininko, atminimo lentos klausimas su visuomene nebuvo iki galo aptartas. O ir vertinti Jono Noreikos biografiją tik iš vienos ar kitos pusės taip pat negalima.

Čia yra pasekmė sprendimo, kuris buvo padarytas Vilniaus savivaldybės, kai lentelė nusikalstamu būdu buvo sudaužyta, ji vėl buvo atkurta ir vėl buvo nukabinta. Diskusijos nebuvo baigtos, jos sudėtingos.

„Čia yra pasekmė sprendimo, kuris buvo padarytas Vilniaus savivaldybės, kai lentelė nusikalstamu būdu buvo sudaužyta, ji vėl buvo atkurta ir vėl buvo nukabinta. Diskusijos nebuvo baigtos, jos sudėtingos. Vienareikšmiško vertinimo būti negali. Taip, šio žmogaus biografijoje yra įvairių faktų, bet vadovautis principu juoda arba balta istorijoje tikrai negalime. Aš manau, kad tų diskusijų pasigedome, svarių tyrimų. Galbūt netgi svarbiausių istorikų, ekspertų, mokslininkų pasakymų. Diskusijos su Vilniaus visuomene“, – teigė premjeras.

„Sprendimų galėjo būti įvairių. Galbūt prie tos lentos užteko prirašyti tą faktą, kuris yra kvestionuojamas ir iškeliamas į pirmą vietą, kad jis dirbo administracijoje. Kad jis priėmė administracinius sprendimus. Gal tai irgi būtų kokį balansą įdėjęs. Bet pasakyti, kad šitas žmogus yra Lietuvai nenusipelnęs, nekovojęs už Lietuvą, nenukentėjęs nuo tų pačių nacių, būtų sudėtinga“, – teigė S. Skvernelis.

ELTA primena, kad praėjusią savaitę ant Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos sienos buvo pakabinta nauja atminimo lenta kontraversiškai vertinamam Jonui Noreikai-generolui Vėtrai.

Liepos pabaigoje nuo Mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos pastato sienos generolo Vėtros atminimo lenta buvo nuimta Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus sprendimu. Dar prieš tai, balandžio mėnesį, kabojusi lenta buvo sudaužyta advokatu save vadinančio Stanislovo Tomo.

Ketvirtadienį pakabinta lenta nėra suderinta su savivaldybe. Sostinės meras R. Šimašius teigė, kad tai nelegalus aktas, tačiau jos nukabinti dar kartą nebeketina.

Tuo tarpu prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Vilniaus mero R. Šimašiaus priimti sprendimai dėl Jono Noreikos-generolo Vėtros memorialinės lentos sukiršino visuomenę.

Tuo metu, kai atminimo lenta buvo kabinama ant Vrublevskių bibliotekos sienos Daukanto aikštėje, prie Prezidentūros, vyko mitingas, kuriame susirinkę J. Noreikos-generolo Vėtros gerbėjai išreiškė susirūpinimą valstybės atminties politika.

Šį mitingą inicijavo jaunimo sambūris „ProPatria“, Tautos forumas, Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio Iniciatyvinės grupės klubas, Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga, Politinių kalinių ir tremtinių sąjunga, Politinių kalinių ir tremtinių bendrija ir kitos organizacijos.

Generolo Vėtros atminimo lentos kritikai teigė, kad J. Noreika, būdamas Šiaulių apskrities viršininkas, pasirašė raštus dėl žydų geto steigimo ir žydų turto tvarkymo. Tuo metu J. Noreikos gynėjai akcentuoja jo nuopelnus antisovietiniame pogrindyje ir tai, kad jis vėliau pats buvo įsitraukęs į antinacistinį pogrindį.

Rašyti komentarą
Komentarai (28)

Anonimas

ishsprogtaakis isgama

Nuomonė

Jei taip toliau, tai ko gero ne tik atminimo lentas pradės nuiminėti, bet ir lietuviškai kalbėti uždraus.

Lents

Lenta pries dvidesimt metu niekam nekliuvo sendien zydam uzkliuvo tai kas cia nesantaika kelia dabar suprantu kodel pries zydus buvo vygdomi pagromai ir zydai buvo isvarinejami is visos europos lenkija ir lietuva priglaude juos ant savo sprando sendien matom ju dekinguma
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS