Paprašyta sureaguoti į G. Jeglinsko pastabą, kad ji yra nekompetetinga, D. Šakalienė žurnalistams atsakė: „Kurioje (vietoje – BNS)? Kad niekaip negavo ponas Jeglinskas pavadovauti Krašto apsaugos ministerijai ir – vat jo tam tikrai nesmagiam jausmui – vadovauja kitas žmogus ir dar moteris?“

„Ką aš galiu padaryti, užjaučiu“, – tvirtino socialdemokratų deleguota ministrė.

NSGK vadovas, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovas Giedrimas Jeglinskas D. Šakalienės kompetencija vadovauti Krašto apsaugos ministerijai suabejojo anksčiau trečiadienį, pareiškęs, kad koalicijos partnerė, socialdemokratė nesuvokia, kaip veikia kariuomenė, o pasitikėjimas ja menksta.

Kaip vieną iš pavyzdžių jis įvardino situaciją dėl nuo pareigų nušalinto Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) vado.

Pasak D. Šakalienės, „gerbiami vyrai galėtų užsiimti rimtais darbais“.

„Suprantu, kad turbūt įdomiausia veikla kai kuriems kolegoms yra domėjimasis ministre“, – kalbėjo politikė.

„Bet jeigu jau taip kalbam apie kompetenciją, ką aš žinau, šiaip tai nei pono Jeglinsko, nei kito aktyviai manim besidominčio pono, niekada niekas nei į Miuncheno saugumo konferenciją nekvietė kalbėti pagrindinėje programoje, nei į „Shangri-La Dialogue“, nei kituose svarbiausiuose tarptautiniuose formatuose. O mane kviečia dar prieš tai, kai tapau ministre, ir dabar, kai einu ministrės pareigas“, – pridūrė ji.

D. Šakalienės teigimu, politinės kovos yra neišvengiamos, jų būta prie visų valdžių.

„Aš kažkaip tuo labai nesistebėčiau. Neišvengiama“, – sakė ministrė.

Atmeta kritiką kariuomenės vadui

D. Šakalienė atmeta kritiką kariuomenės vadui dėl prieštaringų komentarų apie galbūt iš Baltarusijos įskridusį ir iki šiol nerastą bepilotį orlaivį.

Jos teigimu, generolas Raimundas Vaikšnoras stengėsi visapusiškai apibūdinti situaciją ir pasidalyti visa turima informacija su visuomene.

„Sakyčiau, kad kariuomenės vadas, pacituotas atskirose žiniasklaidos priemonėse dėl atskirų komentarų, na, tikrai stengėsi pasidalyti su visuomene ta informacija, kuri tuo metu buvo prieinama“, – trečiadienį prieš Vyriausybės posėdį žurnalistams sakė ministrė.

„Ką jisai labai aiškiai vakar vakare (antradienio vakarą – BNS) irgi pasakė, kad mes tikriname visas versijas, ir kol nėra galutinių įrodymų, nė viena iš jų nėra atmestina. Tai aš manau, labai logiška“, – pridūrė ji.

Priekaištų dėl komunikacijos apie galbūt į Lietuvą iš Baltarusijos įskridusį droną antradienį išsakė prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Deividas Matulionis. Anot jo, „valstybės institucijų komunikavimas buvo blogas, absoliučiai netinkamai atliktas, įnešęs tik dar daugiau sumaišties ir netikrumo“.

Pareigūnų komunikaciją kritikavo ir politikos stebėtojai, politologai.

Raimundas Vaikšnoras / BNS fotomontažas

Kariuomenės vadas per LRT radiją buvo suabejojęs, ar išvis koks nors objektas įskrido iš Baltarusijos, nepaisant to, kad pats R. Vaikšnoras anksčiau minėjo, jog kariuomenė galbūt šį objektą fiksavo dar jam būnant Baltarusijoje.

Krašto apsaugos ministrės teigimu, nereikėtų pateiktos informacijos vertinti fragmentiškai.

„Iš tiesų, atskiri šios informacijos elementai sudėti į visumą duoda aiškų vaizdą. Mes iš tiesų neturėjome tikslios informacijos apie šio objekto judėjimą ir atsukus atgal jau vaizdus radaruose, galima buvo pasižiūrėti, kad tam tikra informacija apie tam tikrą tašką gali būti susijusi su objekto judėjimu mūsų teritorijoje“, – tvirtino D. Šakalienė.

„Bet kaip ir minėjome, tiek aš, tiek kariuomenės vadas esame oficiali institucija ir galime oficialias išvadas skelbti ir išvadas bet kokias daryti tik turėdami visą informaciją ir turėdami tą objektą. Kadangi šiuo metu dar nėra rastas tas dronas, nors ir toliau yra vykdomos paieškos, tai todėl galutinių išvadų nėra“, – pridūrė ji.

Ministrės teigimu, šiuo metu atliekama skrendantį objektą girdėjusių ir mačiusių gyventojų apklausa, taip pat tikrinamos teritorijos, kuriose jis galėjo nukristi. Anot jos, neatmestina, kad jo ir nėra Lietuvos teritorijoje.

Kaip skelbė BNS, Lietuvoje iki šiol ieškoma liepos 28 dienos rytą, įtariama, iš Baltarusijos įskridusio nenustatyto bepiločio orlaivio.

Apie skrendantį droną pareigūnams pranešė garso pažadinti gyventojai, buvo ir spėjusiųjų jį nufilmuoti.

Kitas bepilotis orlaivis į Lietuvą iš Baltarusijos buvo įskridęs liepos 10 dieną. Tuomet iš pradžių pareigūnai įtarė, kad oro erdvę kirto dronas „Shahed“, kuriuos Rusija naudoja kare prieš Ukrainą, bet vėliau paaiškėjo, jog Lietuvos sieną kirto Rusijoje gaminamas į „Shahed“ vizualiai panašus dronas „Gerbera“, skirtas apgaudinėti oro gynybą.

Jis nukrito vos po trijų minučių įskridęs į Lietuvos erdvę.

Kariuomenės ekspertai ir dalis politikų pastaruosius du dronų įskridimus sieja su Ukrainos prieš rusų bepiločius orlaivius naudojamomis dezorientavimo priemonėmis, tai yra kai suklaidinti dronai pasiklysta.