Šis klausimas jau yra įtrauktas į birželio 30 d. Seimo plenarinių posėdžių darbotvarkę.

Toks netikėtas posūkis šioje istorijoje įvyko ketvirtadienį vakare po to, kai plenariniame posėdyje Seimo narys Karolis Podolskis socialdemokratų frakcijos vardu paprašė šiam klausimui taikyti skubos tvarką. Už tai balsavo 47 parlamentarai, prieš buvo 6, susilaikė 3.

A. Širinskienė užsiminė apie galimą kreipimąsi į KT

Seimo demokratė Agnė Širinskienė neslėpė pasipiktinimo tokiu nemotyvuotu skubos tvarkos prašymu ir užsiminė, kad kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT).

„Kada yra prašoma skuba, tada pagal KT nutarimą ji turėtų būti motyvuojama. (…) Turi būti ypatingos politinės, socialinės, kultūrinės, ekonominės aplinkybės, būtinos visuomenės viešajam interesui užtikrinti ir konstituciniams gėriams apsaugoti. Jeigu „čekutininkas“ yra konstitucinis gėris, tai šita skuba (…) sėkmingai praeis pasitikrinimą KT. Labai ačiū, kad formalų argumentą kreiptis davėte“, – plenariniame posėdyje sakė politikė.

Kita demokratų frakcijai „Vardan Lietuvos“ atstovaujanti Seimo narė Rima Baškienė pastebėjo, kad per 20 metų parlamentinio darbo jai neteko matyti tokių dalykų. Jai tai primena parlamente anksčiau buvusius naktinius balsavimus.

„Per 20 darbo metų Seime tokio veiksmo iš tiesų neteko matyti ir iš socialdemokratų nesinorėjo to tikėtis. Tai, kas vyksta su mūsų politikais, kurie nori savo mundūrą išplauti, slėptis už Seimo nario mandato, yra neigiamas pavyzdys ir ateičiai, ir mūsų jaunimui. Esu, švelniai pasakius, dideliame nusistebėjime, kaip taip gali vykti, vakariniame posėdyje, šitaip vėlai. Panašu, tai primena kažkada buvusius naktinius balsavimus“, – sakė R. Baškienė.

Ji nežadėjo lengvo BK pataisų priėmimo.

„Žodžiu, kolegos, pagalvokite. Panašu, kad pirmadienis nebus toks paprastas“, – sakė R. Baškienė.

Ketvirtadienį po svarstymo BK pataisas palaikė 60 Seimo narių, 34 buvo prieš, 4 parlamentarai susilaikė.

Jeigu Seimas pritartų parlamentarės socialdemokratės Jūratės Zailskienės inicijuotam projektui, bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki 5 metų grėstų tokiu atveju, kai valstybės tarnautojas, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, padarė didelę turtinę žalą valstybei, Europos Sąjungai (ES), tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui.

Už padarytą labai didelę turtinę žalą siūloma bausti bauda arba laisvės atėmimu iki 7 metų.

Siūloma nustatyti, kad padaryta turtinė žala būtų laikoma didele, kai jos dydis viršija 400 MGL (šiuo metu 28 tūkst. eurų), bet neviršija 900 MGL (63 tūkst. eurų). Labai didele turtine žala būtų laikoma virš 900 MGL (63 tūkst. eurų) padaryta žala.

Kaip ELTA jau skelbė, Seimo Etikos ir procedūrų komisija pradėjo tyrimą dėl su „čekučių“ skandalu susijusių Baudžiamojo kodekso (BK) pataisų teikimo ir svarstymo parlamente aplinkybių.

Etikos sargai aiškinsis, kiek BK pakeitimo projektą pasirašiusių Seimo narių gali turėti interesų konfliktą.Taip pat bus tiriama, ar svarstant šią iniciatyvą Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete (TTK) nebuvo pažeistos procedūros.