SEIME – POLITINĖS AISTROS DĖL LUKIŠKIŲ AIKŠTĖS IR VYČIO

Įsigaliojus įstatymui, reglamentuojančiam Lukiškių aikštės teisinį statusą, Seimas linkęs atsisakyti dar 1999 metais Seimo priimto nutarimo „Dėl valstybės sostinėje esančios Lukiškių aikštės funkcijų“.

Už tai antradienį po svarstymo balsavo 50 Seimo narių, vienas buvo prieš, susilaikė 5 parlamentarai.

Lukiškių aikštė tradiciškai Seime sulaukia audringų diskusijų. Nors Seimo narys konservatorius Vytautas Juozapaitis pastebėjo, kad tai techninis sprendimas – panaikinti jau de facto nebegaliojantį nutarimą, parlamentarai kalbėjo ne apie nutarimą, o apie Seimo ketinimus pakeisti Lukiškių aikštės šeimininką.

Rugsėjo 24 d. parlamentarai po pateikimo „palaimino“ Lukiškių aikštės Vilniuje memorialinio statuso įstatymo pataisas, kurios užtikrins Lukiškių aikštės perdavimą Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centrui.

Seimo narys Povilas Urbšys mano, kad Vilniaus savivaldybė vilkins įstatymo dėl Lukiškių aikštės vykdymą ir „padarys viską, kad vėl ten būtų pilami pliažai, kad šioje vietoje niekad neatsirastų mūsų garbės simbolis – Vytis“.

„Vytis yra testas mums visiems ir parodo, kas yra kas šitame Seime“, – sakė P. Urbšys.

Vytis yra testas mums visiems ir parodo, kas yra kas šitame Seime.

Seimo narys konservatorius Arvydas Anušauskas apgailestavo, kad Lukiškių aikštės tvarkymui neskirta pinigų.

„Aikštės tvarkymui reikės nemažų pinigų, jie turės būti iš kažkur paimti. Jeigu nenumatomi pinigai, tokie įstatymo projektai neturi būti priimami (...). Lukiškių aikštė nusipelnė dėmesio, tačiau ne biurokratinio“, – sakė A. Anušauskas.

Tuo tarpu „valstietis“ Robertas Šarknickas prašė neklaidinti, nes pinigai aikštės tvarkymui, anot jo,  ir dabar yra skirti, ir papildomai jų nereikės.

„Ko mes verti, jeigu negerbiame tų, kurie  žuvo už Lietuvą? Nereikėtų jokių teisės aktų keisti, jeigu būtų gerbiami tie, kurie žuvo už laisvę ir nepriklausomybę“, – tvirtino  Seimo narys Petras Gražulis.

Seimo nariai susiginčijo, kas pirmas pasiūlė, kad Lukiškių aikštėje atsirastų Vyčio skulptūra.

Seimo narys konservatorius Kęstutis Masiulis tvirtino, kad tai buvo jo idėja, kurią vėliau kiti pasigavo. „Išgyvenu, kad jos savivaldybė nepasigavo. (...) Ne muziejai  turi statyti paminklus, tą turi daryti savivaldybė. Todėl turime ieškoti sutarimo su sostinės vadovais ir atrasti sprendimą“, – siūlė politikas.

Antradienį Seime svarstytu nutarimo projektu siekiama išvengti teisės normų pasikartojimo dėl Lukiškių aikštės Vilniuje statuso.

Seimas dar turės galutinai balsuoti, kad būtų panaikintas Seimo 1999 m. vasario 11 d. nutarimas „Dėl valstybės sostinėje esančios Lukiškių aikštės funkcijų“.

Jeigu Seimas pritartų, tokio nutarimo nebeliktų, o Lukiškių aikštės statusą reglamentuotų  rugpjūčio 1 d. įsigaliojęs Lukiškių aikštės įstatymas, įtvirtinantis šios sostinėje esančios aikštės memorialinį statusą ir jos naudojimo principus.

Šiuo metu aikštė priklauso valstybei ir panaudos teise valdyti ji yra patikėta Vilniaus miesto savivaldybei.