„Galvojant apie ilgalaikę perspektyvą, ta įtampa, kuri yra šiandien, galėtų būti nuimta labai paprastu būdu, kuris, man atrodo, ir buvo LRT žurnalistų įgarsintas kaip pasiūlymas – tai yra in corpore atsistatydinimas ir „balto lapo“ iš esmės padarymas. Tai matyčiau kaip sprendimą tam, kad būtų nuimta įtampa“, – trečiadienį Seimo darbo grupės posėdyje LRT valdysenai tobulinti sakė ISM universiteto rektorius Dalius Misiūnas.
Atsistatydinti LRT tarybą yra paraginęs prezidentas Gitanas Nausėda, premjerė Inga Ruginienė, dalis nacionalinio transliuotojo darbuotojų, taip siekiant išspręsti valdančiųjų ir dalies žurnalistų bendruomenės nesutarimus dėl Seime svarstomų pataisų, lengvinančių nacionalinio transliuotojo vadovo atleidimą.
Pasitraukus tarybai, tai lemtų, jog pareigas turėtų palikti ir LRT vadovė bei jos pavaduotojas.
D. Misiūno teigimu, dabar LRT taryba negali atlikti dviejų skirtingų funkcijų – užtikrinti institucijos veiklos efektyvumą ir formuoti transliuotojo turinį, garantuoti jo kokybę.
„Šie dalykai turėtų būti atskirti“, – sakė jis.
Ir D. Misiūnas, ir Vilniaus universiteto Žurnalistikos ir medijų tyrimų centro profesorius Andrius Vaišnys, ir politologas Vytautas Valentinavičius tvirtino, jog siekiant efektyvinti LRT valdyseną, reikėtų įsteigti nepriklausomą valdybą.
„80 mln. eurų biudžeto įmonė su 700 darbuotojų nusipelno turėti normalų veiklos valdymą. Valdyba turėtų būti profesionali, atrinkta viešo konkurso būdu, turėti kompetencijas finansų, viešųjų pirkimų, personalo valdymo srityse ir dengti valdymo kontrolę bei strategiją“, – sakė ISM rektorius.
„Audito išvados turėtų būti pagrindinis valdybos galvos skausmas ir atsakomybė. Šiandien mes nematome atsakomybės už tas išvadas taryboje, nes elementariai trūksta kompetencijų ir tai nebuvo prioritetas“, – pridūrė jis.
Anot V. Valentinavičiaus, valdybos įkūrimas nuimtų netipinę administracinę naštą nuo tarybos, užtikrinant kasdieninę finansų procesų kontrolę ir leistų tarybai, kaip aukščiausiam organui, susikoncentruoti į tikrą strateginę priežiūrą.
Pasak jo, šiuo metu Vidaus audito tarnybos vadovas neturi įgaliojimų savarankiškai tvirtinti ūkinių operacijų finansinius dokumentus, todėl siūlytina įstatyme įtvirtinti nuostatą, suteikiančią Vidaus audito tarnybos vadovui teisę savarankiškai disponuoti tarnybai skirtais asignavimais bei tvirtinti pareigą taikyti objektyvią lėšų poreikio apskaičiavimo metodiką.
Pasak D. Misiūno, už LRT turinį galėtų būti atsakingas Turinio komitetas, kuriame būtų atstovaujamos skirtingos visuomenės grupės.
„Svarbu – tai neturi būti deleguojami žmonės, tai viena esminių problemų – delegavimas nepaisant kompetencijos ar reputacijos. Visuomeninės organizacijos turėtų siūlyti kandidatus, bet jie turi būti atrenkami pagal kompetenciją, reputaciją ir nepriklausomumą“, – tvirtino ekspertas.
A. Vaišnys savo ruožtu akcentavo, kad LRT misija turėtų būti aiškiai apibrėžta įstatyme. Pasak jo, dabartiniame įstatyme šis dalykas yra „ištirpęs“.
(be temos)
(be temos)