Ketvirtadienį komiteto nariai vienbalsiai pritarė konservatorių Lauryno Kasčiūno, Audroniaus Ažubalio ir Valdo Rakučio siūlymui, kad Baltarusijos piliečiams, kaip ir rusams, turėtų būti stabdomas leidimų gyventi Lietuvoje išdavimas, jeigu jie neturi galiojančios vizos.

O jau galiojantys leidimai turėtų būti panaikinti, jeigu Rusijos ir Baltarusijos piliečiai per tris kalendorinius mėnesius daugiau kaip kartą vyko į Rusiją ar Baltarusiją.

Anot konservatorių, Baltarusijoje šie žmonės gali būti verbuojami specialiųjų tarnybų, jų gali būti prašoma atlikti tam tikras žvalgybines funkcijas.

Išimtis būtų taikoma vežėjams, vilkikų vairuotojams, vykstantiesiems tranzitu per minėtas valstybes arba jeigu keliauta dėl nuo piliečio nepriklausančių objektyvių priežasčių.

Ketvirtadienį per komiteto posėdį šiuos siūlymus palaikė Prezidentūros, Valstybės saugumo departamento (VSD) atstovai, kritikavo verslo organizacijos.

„Kaip ne kartą esame sakę, dūstame nuo tikrinimų. (...) Kad valstybės saugumas būtų kokybiškai užtikrintas, šie siūlymai turėtų būti priimti“, – teigė neprisistatęs VSD darbuotojas.

Prezidento patarėjas Marius Česnulevičius pakartojo, kad valstybės vadovas ir toliau laikosi pozicijos, jog Rusijos ir Baltarusijos piliečiams turėtų būti taikomos vienodos ribojamosios priemonės.

„Tarp Kremliaus ir Minsko režimų jokio skirtumo nematome“, – sakė jis.

Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso generalinis direktorius Povilas Drižas tvirtino, kad transporto įmonėse Lietuvoje dirba apie 36 tūkst. baltarusių, įvedus sankcijas jų ėmė mažėti.

Jis teigė, kad esama darbuotojų patikra yra pakankama, ji veikia, įmonės bendradarbiauja su VSD teikdamos informaciją.

Verslo konfederacijos patarėjos Akvilės Razuvienės teigimu, siūlomi nauji ribojimai sumažins Lietuvoje dirbančių baltarusių skaičių, o tai sukels didelį, neproporcingą poveikį Lietuvos ekonomikai.

Galutinį sprendimą dėl minėtų siūlymų priims Seimas.

Kovo pradžioje Seimas po pateikimo pritarė Vyriausybės siūlymui dar metams pratęsti nacionalines sankcijas rusams ir baltarusiams.

Vyriausybė siūlo palikti dabar galiojančias ribojamąsias priemones Rusijos ir Baltarusijos piliečiams.

Įstatymu yra sustabdytas Rusijos ir Baltarusijos piliečių prašymų išduoti Šengeno bei nacionalines vizas priėmimas, išskyrus atvejus, kai dėl to tarpininkauja Lietuvos URM, leidimų laikinai gyventi Lietuvoje priėmimas, išimtis daroma tik tiems, kas turi galiojančią Šengeno ar nacionalinę vizą, leidimą gyventi Lietuvoje arba kitoje Europos Sąjungos (ES) valstybėje.

Ne per ES sieną atvykstantys rusai ir baltarusiai papildomai tikrinami dėl grėsmės nacionaliniam saugumui, viešajai tvarkai, viešajai politikai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams.

Jie taip pat negali į Lietuvą įvežti ar iš jos išvežti Ukrainos grivinų, uždrausta importuoti žemės ūkio produktus ir pašarus, kurių kilmės šalis yra Rusija arba Baltarusija.

Pagal įstatymą, leidimų gyventi Lietuvoje neturintiems rusams uždrausta Lietuvoje įsigyti nekilnojamojo turto.

Ribojamųjų priemonių įstatymas Lietuvoje pirmą kartą priimtas 2023 metais. Juo siekiama pademonstruoti paramą Ukrainai ir suvaržyti šalių agresorių – Rusijos ir Baltarusijos – piliečių tam tikras teises.

Dabartinis įstatymo variantas galioja iki 2025 metų gegužės 3 dienos, Vyriausybė siūlo jo galiojimą pratęsti iki 2026 metų gegužės 2 dienos.