SEIMO NARYS APIE NEMOKAMO TESTAVIMO NAIKINIMĄ: KOKIA PRIEVARTA, JEI ŽMOGUI DUODI GALIMYBĘ?

Šį rudenį lietuviai viena po kito muša su COVID-19 susijusius rekordus. Matydama didžiulius sergančiųjų bei vis dar skiepyti atsisakančių žmonių kiekius, Vyriausybė imasi dar griežtesnių priemonių – naikina nemokamus testus bei svarsto kai kurių profesijų atstovams įvesti privalomą skiepijimą.

Šį pirmadienį TV3 aktualijų laida „Karštai su tv3.lt“ aiškinsis, ar tokie sprendimai iš tiesų teisingi ir reikalingi?

Apie pandemijos valdymo priemones studijoje diskutuos valdančiųjų atstovas Linas Slušnys ir Seimo narė Agnė Širinskienė.

Matydama didžiulius COVID-19 sergamumo skaičius vyriausybė nusprendė – metas baigti žaisti katės ir pelės žaidimus bei imti naikinti nemokamus testus. Tačiau savo ruožtu iki šiol nesiskiepiję ir tik dėl nemokamų testų į darbą ėję gydytojai ir mokytojai valstybės grūmojimų nesibaimina ir netgi žada mesti darbą, o jei prireiks – net emigruoti.

L. Slušnys laidoje teigs, kad nemokamų testo atsisakymo nereikėtų priimti asmeniškai. „Tai – verslas. Skiepai valstybei yra daug kartų pigiau nei testavimas. Testavimas – gera priemonė, kai nėra vakcinos, tad kol jų neturėjome, tai buvo išeitis. O kai gauni vakcinas, tiki savo žmonių sąmoningumu“, – sakys jis.

Tai – verslas. Skiepai valstybei yra daug kartų pigiau nei testavimas.

Valdančiųjų atstovas primins, kad anksčiau buvo ir tokių periodų, kai norinčių pasiskiepyti valstybė nė nespėjo. O dabar, kai kiekvieną dieną galima paskiepyti net 50-100 tūkst. žmonių, vakcinos norinčių yra ženkliai mažiau. „Nebėra tiek norinčių, nes jie nori pasilikti galimybę numirti laisviems. Aš jos niekaip nesuprantu“, – sakys L. Slušnys.

Anot jo, viskas valstybei kainuoja didelius pinigus. Žmonių priešinimasis vakcinoms – taip pat. „Suprantama, jei žmogus turi indikaciją, dėl kurios negali skiepytis. Tačiau jei jis to nedaro užsispyręs ir prisiklausęs fantastinių istorijų bei prisiskaitęs socialinių tinklų, kas neva dedasi paskiepytiems žmonėms, tai belieka pasakyti, kad už fantastinius dalykus valstybėje mokėti negalime“, – savo pozicijos neapleis jis.

O štai A. Širinskienė įsitikinusi, kad nemokamo testavimo atsisakymas galėtų sukelti tik dar didesnių problemų. „Nemokamas testavimas žmogui yra kita galimybė, o taip pat tai leidžia indikuoti infekcijos plitimą. Nemokamą testavimą kolektyvuose netgi reikėtų plėsti. Ir pasiskiepiję turėtų būti testuojami dideliuose kolektyvuose. Testavimas leidžia nustatyti židinius, leidžia laiku izoliuoti žmones, kurie yra sergantys, ir, atitinkamai, veikia kaip prevencinis mechanizmas ligos plitimui“, – sakys jis.

Nemokamą testavimą kolektyvuose netgi reikėtų plėsti. Ir pasiskiepiję turėtų būti testuojami dideliuose kolektyvuose.

Į testavimo naikinimą ar tam tikrų grupių priverstinį skiepijimą Seimo narė neslėps žiūrint kritiškai: „Matome aibes žmonių, kurie dabar vaikšto arba su suklastotais galimybių pasais, arba kažkaip bando apgauti vakcinavimo centrus. Manau, kad daliai jų tikrai pavyksta – tada ne patys, bet kažkas su jų dokumentais pasiskiepija. Toks elgesys saugumo visuomenei neprideda“.

Savo ruožtu L. Slušnys tokių valstybės svarstymų prievarta tikrai nepavadintų: „Prievarta yra kai tu sakai, kad privalai. O kokia yra prievarta, jei žmogui duodi galimybę? Tam, kad mes, kaip valstybė, pratęstume šitą nemokamą testavimo balių, mes turėtume skolintis pinigų. Ir tuos pinigus reikės atiduoti kam? Juos reikės atiduoti mano vaikams, mano anūkams ir tuos pinigus reikės atidavinėti ilgai. Tai – milijonai. O mes jau ir taip esamą įsiskolinę galybę pinigų visoms karantino pasekmėms mažinti“.

Kokioms žmonių grupėms galėtų būti įvestas privalomas vakcinavimas? Kodėl apie tai prabilusi valstybė kol kas elgiasi neryžtingai? Kokią pastabą apie finansus L. Slušniui duos A. Širinskienė?

Visi atsakymai į šiuos klausimus – jau šiandien, laidoje „Karštai su tv3.lt“ 19.30 val. per TV3!