SEIMO NAUJOKAI: IR UŽIMA POSTUS, IR JAU – BE MANDATO

Vakar 48-iems Seimo naujokams prasidėjo antroji parlamento sesija. Dauguma tikina nesigailintys pasukę į didžiąją politiką, bet vienas debiutantų – Antanas Guoga mandato jau išsižadėjo.

Jauniausias – iš Kauno

Ne tik Seimo naujokas, bet ir pats jauniausias jame 28-erių kaunietis Marius Matijošaitis sako, kad dėl jaunystės nesijaučia nuvertinamas. Nors Seime jis ir naujokas, bet, baigęs politikos ir tarptautinių santykių mokslus, ilgus metus domėjęsis Seimo ir kitų su politika susijusių institucijų veikla, tad puikiai žinojo, kaip atrodo parlamento darbas.

"Žinoma, iš vidaus yra kitas lygmuo, nes girdi ne tik viešas, bet ir vidines diskusijas, esi daug arčiau informacijos, matai vidinius dėliojimusis, asmenų kūno kalbą. Tai prideda daugiau suvokimo apie realpolitik principus", – sako M.Matijošaitis.

Jaunas politikas džiaugiasi, kad jam pavyko tapti Užsienio reikalų komiteto, kuriame labiausiai norėjo dirbti, nariu, Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotoju. Jis sakosi užsiėmęs daugybe iniciatyvų. Su kolegomis dirba tvarios diplomatijos, daugybinės pilietybės referendumo rengimo klausimais, ketina inicijuoti Darbo kodekso pakeitimus, kad būtų palengvinta galimybė žmonėms dirbti nuotoliniu būdu iš užsienio šalių, rengia Sporto įstatymo projektą.

Beje, Laisvės frakcijoje, kurios narys jis yra, visi, išskyrus partijos pirmininkę Aušrinę Armonaitę, – Seimo debiutantai. Bet dauguma jų yra dirbę savivaldoje, keli – Seimo nario padėjėjais ar patarėjais, tad išmano politikos vidinę virtuvę, o kiti turi bendrą nuovoką. Žinoma, padeda ir gebėjimas greitai mokytis.

Yra teoriniai politologijos reikalai, kaip turėtų būti idealiame pasaulyje, bet visi suprantame, kad idealaus pasaulio nėra.

Vis dėlto, ar Seime jaučiamas kartų skirtumas? M.Matijošaičio pastebėjimu, labiausiai šis skirtumas jaučiamas nagrinėjant vertybinius klausimus. Bet, pasak jo, daugiau priklauso nuo to, kuriai partijai, frakcijai politikas atstovauja, kokie jo įsitikinimai, o ne kiek jam metų. Tad jauniausias Seimo narys sako atrandantis bendraminčių tarp įvairių amžiaus grupių parlamentarų.

Bet, jo manymu, į Seimą reikėtų leisti kandidatuoti ne nuo 25-erių, kaip kad dabar, o sulaukus pilnametystės – nuo aštuoniolikos. "Pilnametystės sulaukusiam žmogui leidžiama rankose laikyti kovinį ginklą, tarnauti armijoje, ginti tėvynę, tuoktis, kandidatuoti į savivaldybių tarybas, balsuoti rinkimuose, prisidėti prie valstybės raidos kitais būdais. Nematau pagrindo išlaikyti 25 metų cenzą kandidatuojant į Seimą. Argumentuojama, neva žmogus turėtų būti baigęs aukštąjį mokslą, bet tokio reikalavimo kandidatams nėra. Europinė praktika rodo, kad į parlamentą galėtų kandidatuoti sulaukę pilnametystės", – mano jauniausias Seimo narys.

Partija – švietimas

Nors Seime ir apskritai politikoje debiutantė, Socialdemokratų frakcijos narė 62-ejų Vilija Targamadzė sukaupusi didžiulę patirtį kitoje – švietimo – srityje. Ji visuomenei puikiai žinoma švietimo ekspertė, Vilniaus universiteto profesorė habilituota mokslų daktarė, buvusi Lietuvos švietimo tarybos pirmininkė.

Prof. V.Targamadzė nutarė pasukti į politiką, nes kaip švietimo ekspertė šiai sričiai nelabai galėjo padėti – viskas atsimušdavo arba į teisėkūros dalykus, arba į biurokratinę sistemą. (Fotobanko nuotr.)

Beje, tarp kandidatų į Seimą ji pateko paskutinę akimirką. Ji pasakoja, kaip švietimo ekspertė bendravusi su įvairiomis partijomis – ir su konservatoriais, ir su liberalais, kiek daugiau – su socialdemokratais. Kai su socialdemokratais žadėjęs kandidatuoti ekonomistas prof. Romas Lazutka paskutiniu momentu to atsisakė, buvo telikusios dvi dienos iki galutinio termino pateikti partijos sąrašą Vyriausiajai rinkimų komisijai. Paprašyta socialdemokratų kartu su jais eiti į Seimą V.Targamadzė sako labai įtemptai galvojusi. "Bet supratau: jei švietimo žmonės, profesūra, turėdami ekspertinės veiklos švietimo srityje patirtį, atsisakys ir neis į politiką, bus blogai, nes tada sprendimus priims žmonės, kurie tik kartkarčiais susipažįsta su šia sritimi. Nutariau per politiką dirbti švietimui, nes kaip švietimo ekspertė švietimui nelabai galėjau padėti – viskas atsimušdavo arba į teisėkūros dalykus, arba į biurokratinę sistemą, kuri nelabai lanksti ir nelabai nori keistis", – sako Seimo narė.

Ar dar nesigaili? V.Targamadzė prisipažįsta labai pasiilgstanti ankstesnės veiklos, nes jai patiko jos ligšiolinis darbas, ji jautėsi galinti gerai save realizuoti tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygiu. Bet ir dabar daug bendrauja su švietimo bendruomene, gilinasi į švietimo problematiką, tik Seimo nario darbo pobūdis kitas. Bet švietimo srityje gyvenimas Seime tikrai verda. Žinoma, norėtųsi, kad viskas vyktų greičiau. Deja, apgailestauja V.Targamadzė, interesai yra įvairūs, partijų skirtingos ideologijos, yra ir nemažai biurokratinių stabdžių, kurie trukdo judėti nuo status quo, o nekeisti nieko ar mažai ką keisti, vadinasi, švietime klimpti toliau į pelkę ir nejudėti į priekį.

Politikos debiutantė sako bandanti įsigilinti į naują veiklos sritį. Kiek sutrukdė, kad prarado nemažai laiko, kai dėl COVID-19 politikei teko gydytis ligoninėje. "Man visai negėda pasakyti, ko nežinau. Gal čia likę iš mokslininkų įpročių? Juk politikai paprastai nesako, kad to ar kito nežino, bando apeiti visokiomis vingrybėmis. Bet būtų juokinga sakyti, kad gerai suprantu viską, pavyzdžiui, energetiką", – sako V.Targamadzė.

Ji sako mielai patarianti, jei kas jos prašo patarimo, ir pati kreipiasi ne tik į savo frakcijos kolegas, jei patarimo reikia jai. Jos įsitikinimu, Seime reikia daugiau kolegiškumo, nežaisti pozicija-opozicija, nesusireikšminti kaip kai kurie, kad yra valdantieji. "Jei tikrai galvojame apie Lietuvą, švietimo ir kitose srityse, ypač šiuo metu, reikia jungiančių dalykų, o ne ieškoti skirties", – sako V.Targamadzė.

Nors yra Socialdemokratų partijos frakcijos narė, kol kas ji nekalba apie narystę joje. Sako su daugeliu idėjų sutinkanti. Jei kur ir yra skirtybių, ji, kaip nepartinė, turi laisvę pasirinkti pagal sąžinę ir moralinius principus.

V.Targamadzės patirtis švietimo srityje Seime vertinama: ji – Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko pavaduotoja, Seimo ir akademinės bendruomenės bendradarbiavimo grupės pirmininkė, atstovauja socialdemokratams diskusijose dėl nacionalinio susitarimo švietimo klausimais.

"Žodis "partija" kilęs iš "part" – dalis. Aš esu švietimo žmogus ir visada liksiu, kad ir kurioje srityje dirbčiau, tad mano partija – švietimas", – sako V.Targamadzė.

Iš teorijos – į praktiką

Politikos lauke 55-erių mokslų daktaro profesoriaus Raimundo Lopatos, buvusio Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) direktoriaus, vardas visuomenei gerai žinomas. Bet iš politikos procesų tyrėjo jis nutarė tapti jų tiesioginiu dalyviu.

"Yra teoriniai politologijos reikalai, kaip turėtų būti idealiame pasaulyje, bet visi suprantame, kad idealaus pasaulio nėra", – ar daug skiriasi teorija nuo praktikos, lygina R.Lopata. Jo manymu, daugiausia problemų kyla dėl vadinamojo strateginio mąstymo – politika tapo pernelyg technokratiška, be kultūros sąvokos. Tai nerimą keliantis signalas, bet, panašu, tai suvokiama. Tad R.Lopata džiaugiasi, kad Seime įsteigtas naujas Ateities komitetas, kuris visus kitus tarsi persmelkia.

Seimo naujokui, bet patyrusiam politikos teoretikui prof. R.Lopatai patikėta vadovauti naujam Ateities komitetui, tokie Suomijoje ar Singapūre kuriasi jau dešimt–penkiolika metų. (Fotobanko nuotr.)

R.Lopatai patikėta jam vadovauti. Pirmininkui norėtųsi greitų rezultatų, bet nėra taip lengva. Juk Suomijoje ar Singapūre tokie komitetai kuriasi jau dešimt–penkiolika metų, o Lietuvoje toks įsteigtas tik šią kadenciją. Bet per vasarį surengta apie penkiolika diskusijų – nuo verslo iki nevyriausybininkų, mokslininkų, jaunimo. "Bandome išjudinti intelektualus kalbėti apie intelektualinį Lietuvos savarankiškumą. Ko trūko parlamentui ir tarsi bandome tą vakuumą pašalinti – grynojo parlamentarizmo, kitaip tariant, santykio su rinkėjais, ypač su veikliąja jos dalimi, kuri buvo pasiilgusi tikrų diskusijų. O tik diskusijose galime išgludinti tuos klausimus, kurie rūpi visiems", – sako R.Lopata.

Ankstesnė patirtis jam padeda ir kaip Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariui. Jau rinkimų kampanijos metu jis deklaravo norintis, jei bus išrinktas, dirbti šiame komitete. Buvo parengęs 20 punktų programą, ką galima būtų nuveikti. Seimo debiutantas džiaugiasi, kad ji skinasi kelią – rengiama žvalgybos ombudsmeno institucijos koncepcija, Kriminalinės žvalgybos įstatymo pataisos, kad neliktų tam tikrų pilkųjų zonų ir galimų pažeidimų žmogaus teisių srityje.

Beje, ne visiems netgi gerai visuomenėje žinomiems politologams pasisekė peržengti Seimo slenkstį ir iš politikos teoretikų tapti praktikais. Vis dėlto, R.Lopatos skaičiavimais, TSPMI absolventų ar jame dėsčiusiųjų Seime yra apie 25. "Nėra taip, kaip Vakaruose, kur kurioje nors srityje susiformavusi vadinamoji Oksfordo ar Kembridžo mafija. Vis dėlto Seime išlieka partinių ideologinių skirtumų. Bet vis tiek lengviau šnekėtis su politikos mokslus baigusiais kolegomis", – sako R.Lopata.

Šešėlinė ministrė

Seimo naujokė Valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narė 41-ų Ligita Girskienė sulaukė išskirtinio savo partijos narių pasitikėjimo: ji – šios partijos suformuotos šešėlinės vyriausybės aplinkos ministrė. Beveik visi kiti – praėjusią kadenciją jau buvę ministrais ar Seimo nariais.

Neabejoju žmonių gebėjimu atskirti, ką reiškia vaidinti personažą ir būti realiu Bartoševičiumi. O kas nori tai matyti per patyčių prizmę – neva šaipėsi iš valdžios, o dabar pats joje, tai jų reikalas.

Bet, pasakoja L.Girskienė, LVŽS frakcijoje ją dauguma pažinojo ir žinojo, ką jį veikusi, nes aplinkosaugos klausimais dėl šios srities Klaipėdos bėdų sprendimo jau bendravo mažiausiai dvejus metus. L.Girskienė Klaipėdoje gerai žinoma visuomenininkė, aplinkosaugininkė. Jau prieš dešimtmetį ji ėmė kovoti su aplinkos tarša uostamiestyje, pastaruosius kelerius metus su kitais klaipėdiškiais rengė protestus dėl oro taršos, nemalonių kvapų, Kuršių marių taršos ir kitų problemų.

Seimo naujokė pasakoja, kad šešėlinė vyriausybė renkasi į posėdžius kiekvieną savaitę, dirba darbo grupėse. Ji pati jau yra Seime įregistravusi gal kokius septynis teisės aktus. "Tikiuosi, kolegos palaikys. Esu įsitikinusi, kad ir dirbant opozicijoje galime rasti kompromisų ir daug ką nuveikti", – sako L.Girskienė. Iš įvairių frakcijų narių ji subūrė parlamentinę aplinkosaugos entuziastų grupę, ketina bent kartą per mėnesį susirinkti ir aptarti šios srities aktualijas ir būtinus darbus.

Anksčiau Klaipėdos miesto tarybos narė sako, kad darbas Seime jai artimas ir patinka. "Labai panašų darbą dirbdavau ir iki mane išrenkant į Seimą, bet po savo tiesioginio, visuomeniniais pagrindais. Krūvis tikrai didelis, bet prie to esu pripratusi. Man patinka mokytis kažko naujo, o informacijos srautas Seime didžiulis", – pasakoja L.Girskienė.

Beje, ji viena aktyviausiai įsijungusių į įvairiausias parlamentines grupes – yra 20-ies jų narė.

Nors "valstiečių" šešėlinėje vyriausybėje vyrauja jau buvę ministrais ir parlamentarais, aplinkos ministrės pareigos joje patikėtos Seimo naujokei L.Girskienei. (Fotobanko nuotr.)

Į Seimą – iš TV ekranų

Kauniečio ekonomikos mokytojo ir visuomenininko 33-ejų Kristijono Bartoševičiaus šansai patekti į Seimą nebuvo dideli. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų sąraše jis buvo įrašytas vos 98-uoju, o vienmantėje Šalčininkų-Vilniaus apygardoje, kur visuomet triumfuoja Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) kandidatai, net ir labai patyręs konservatorius mandato tikėtis nebūtų galėjęs. Bet iš televizorių ekranų pažįstamas veidas – "Mėslitos" direktorių "Dviračio žiniose" įkūnijęs K.Bartoševičius pakilo į 43-ią vietą ir buvo paskutinis iš šios partijos sąrašo šiapus Seimo.

Ar tokioje didelėje, kaip konservatorių, frakcijoje girdimas ir Seimo naujoko balsas? "Žinoma, kad girdimas. Gal kitose didelėse frakcijose būna kitaip, bet mūsų visoje valdančiojoje daugumoje nesijaučiu likęs šešėlyje ar užnugaryje", – sako K.Bartoševičius.

Seimo naujokas pasakoja, kad kandidatuodamas Šalčininkų-Vilniaus apygardoje supratęs, koks svarbus Lietuvoje Tautinių mažumų įstatymas. Jo projektas jau įgavęs pagreitį ir turėtų atsirasti Seimo darbotvarkėje pavasario ar rudens sesijoje. "Apmaudu, kad šių klausimų sprendimas buvo vilkinamas, ir net praėjusią kadenciją, kai LLRA-KŠS buvo su valdančiaisiais vienoje ložėje, neišsprendė šių klausimų, tad, panašu, nelabai kaip atstovauja tautinėms mažumoms ši politinė jėga", – sako K.Bartoševičius.

Jis sako tikrai palaikysiąs pavasario sesijoje planuojamą svarstyti leidimą nelietuviškose pavardėse naudoti kelias nelietuviškas raides, nes dėl kelių raidžių nematąs jokios grėsmės nei lietuvių kalbai, nei lietuvių tautinei kultūrai. "Tautinės mažumos yra integrali tautos dalis, tokie patys mūsų valstybės piliečiai, vadinasi, negalime nekreipti dėmesio į tai, kas jiems rūpi", – mano jaunas politikas.

Jis kelia ir kultūros centrų problemas, kurios ypač aktualios tautinių mažumų tankiai gyvenamuose regionuose. Jam rūpi švietimo situacija, kuriai reikia labai daug dėmesio ir sprendimų, o pandemijos akivaizdoje labai svarbu spręsti pradinukų, abiturientų ugdymo problemas. Kaip žadėjo rinkimų kampanijos metu, jis stengiasi spręsti neįgaliųjų integracijos klausimus, kontaktuoja su neįgaliųjų bendruomenėmis.

"Per tas kiek daugiau nei 100 dienų įsijaučiau į naują veiklą ir tai man labai įdomu. Nors tai nelengvas darbas – daug kalbėjimosi, derinimo, kompromisų ieškojimo", – pasakoja Seimo debiutantas.

Vis dėlto, ar jam pavyko atsikratyti "Dviračio žinių" personažo įvaizdžio ir įgyti Seimo nario? "Nesistengiu nei kratytis, nei nesikratyti. Manau, žmonės, matydami mano darbus, mane vertina tokį, koks esu, ir neabejoju žmonių gebėjimu atskirti, ką reiškia vaidinti personažą ir būti realiu Bartoševičiumi. O kas nori tai matyti per patyčių prizmę – neva šaipėsi iš valdžios, o dabar pats joje, tai jų reikalas", – sako K.Bartoševičius.

Atsidaro daug durų

36-erių Domas Griškevičius – ne tik Seimo debiutantas, bet ir vienišius – jis į Seimą pateko kaip save išsikėlęs kandidatas.

Seimo mandatą laimėjęs kaip save išsikėlęs kandidatas D.Griškevičius nesijungia į partines frakcijas. Jo įsitikinimu, nepriklausomo parlamentaro statusas kartais atidaro daugiau durų. (Fotobanko nuotr.)

"Seime esu naujokas, bet politikoje – ne. Dvi kadencijas buvau Šiaulių miesto mero pavaduotoju, politikos užkulisiai ir kiti dalykai man gerai pažįstami", – sako D.Griškevičius.

Jis nepriklauso jokios partijos frakcijai – yra Mišrios Seimo narių grupės narys ir sako, kad džiaugiasi galimybe laisvai balsuoti už projektus, nepaisant, kas juos teikia – dauguma ar mažuma. "Palaikai, nes tai tau atrodo teisinga, – tai už daugumą, tai už mažumą. Nepriklausymas vienos ar kitos partijos frakcijai leidžia su daug kuo kalbėtis ir rasti sąlyčio taškų su skirtingų frakcijų politikais dirbant komisijose, darbo grupėse, komitete", – sako jaunas politikas.

Seime jis stengiasi panaudoti savivaldybės taryboje įgytą patirtį. Sako matęs, kaip nelogiškai sutvarkyti seniūnaičių rinkimai, tad siūlo tai pakeisti. Yra ir kitų projektų, bet Pilietinio dalyvavimo ir bendruomeniškumo skatinimo parlamentinėje grupėje, kurios nariu jis yra, nutarta neskubėti kiekvienam su savo inciatyvomis, o surinkti jų paketą ir kartu pateikti. "Pritariu, kad nereikia varžytis, kas daugiau projektų pateikė. Bandau dirbti komandiškai", – sako D.Griškevičius.

Žinoma, kai Seime tokia trapi valdančioji dauguma, tokių vienišių, kaip jis, kiekvienas balsas gali būti aukso vertės. Jokia paslaptis, kad pozicijos, kaip ir opozicijos, partijos norėtų ir formaliai pagausėti prisikviesdamos vieną ar kitą pavienį parlamentarą. "Prieš balsavimą natūralu, kad iš visų pusių vyksta įtikinėjimai. Pakviesti į frakciją irgi gali visi. Bet aš esu laisvas priimti sprendimą. Šiuo metu neplanuoju jungtis į kokią partinę frakciją. Kaip bus ateityje, sunku pasakyti – vadovaujuosi principu "niekada nesakyk niekada", – teigia nepriklausomumą vertinantis Seimo narys. Pasak jo, Seime derinant kai kurias pozicijas, jei parlamentaras priklauso kuriai partinei frakcijai, jam iš karto priskiria marškinėlių spalvą ir žiūri, ne ką jis sako, o kam priklauso.

"Šia prasme mandatą laimėjusio save išsikėlusio kandidato ir partinėms frakcijoms nepriklausančio parlamentaro statusas kartais atidaro daugiau durų. Žinoma, kai kurias ir uždaro, tą irgi puikiai suvokiu", – sako vienišas Seime nesijaučiantis D.Griškevičius.