„Stojant į aukštąsias mokyklas mums yra ypatingai svarbu realus stojančiųjų pasirengimas aukštajam mokslui ir Konstitucija mus įpareigoja, kad valstybė valstybės finansuojamas studijų vietas paskirstytų pagal realų stojančiųjų pasirengimą“, – po Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdžio žurnalistams trečiadienį sakė viceministrė Regina Valutytė.

Pagal Konstituciją, aukštasis mokslas prieinamas visiems pagal kiekvieno žmogaus sugebėjimus. Gerai besimokantiems piliečiams valstybinėse aukštosiose mokyklose laiduojamas nemokamas mokslas.

Opozicija kelia klausimą, ar toks siūlymas neprieštarauja Mokslo ir studijų įstatymui. Jame numatyta, kad konkursinio balo sudarymo principus ir kitus kriterijus aukštosios mokyklos skelbia kiekvienais metais iki gruodžio 1 dienos, likus ne mažiau kaip šešiems mėnesiams iki priėmimo į aukštąsias mokyklas pradžios.

„Atkreipiu dėmesį, kad Mokslo ir studijų įstatymas nieko nesako apie galimus keitimus, tai mes suprantame, kad tie keitimai gali būti, bet svarbiausia, kad sąlygų principai išliktų, tų konkursinės eilės sudarymo principai išliktų tokie patys“, – aiškina R. Valutytė.

„Mes negalime tų teisės aktų aiškinti kažkaip atskirai, ar Mokslo ir studijų įstatymo (...) aiškinti taip, kad jis pažeistų Konstituciją. Šiuo atveju, mano nuomone, valstybė privalo veikti ir atstatyti konkurencines sąlygas tam, kad valstybės finansuojamos vietos būtų paskirstytos sąžiningos konkurencijos sąlygomis ir atsižvelgiant į realiai pasiektus abiturientų rezultatus“, – kalbėjo ji.

Stojant į aukštąsias mokyklas mums yra ypatingai svarbu realus stojančiųjų pasirengimas aukštajam mokslui ir Konstitucija mus įpareigoja, kad valstybė valstybės finansuojamas studijų vietas paskirstytų pagal realų stojančiųjų pasirengimą.

Siekia sąžiningos konkurencijos

Kaip rašė BNS, liepos pradžioje paskelbus šių metų valstybinių brandos egzaminų rezultatus, paaiškėjo, jog kiekvienam abiturientui prie kiekvieno egzamino, išskyrus lietuvių kalbos ir literatūros, rezultato pridėta po dešimt taškų.

Švietimo Raminta Popovienė teigė, kad taip nuspręsta padaryti, jog maždaug 4 tūkst. abiturientų išlaikytų valstybinį matematikos egzaminą ir galėtų stoti į aukštąsias mokyklas.

„(Šis sprendimas – BNS) turėjo iš esmės atliepti sistemos nepasirengimą įvykusiems pokyčiams, bet neturėjo tikslo iškreipti sąžiningos konkurencijos“, – teigia R. Valutytė.

Ministerija trečiadienį pasiūlė taikyti korekcijas skaičiuojant konkursinius stojimo balus.

Tiems moksleiviams, kurie be papildomai pridėtų taškų už egzaminus gavo šimtukus, nes surinko 95 ar daugiau taškų, siūloma prie konkursinio balo pridėti 10 balų.

Tiems, kurie gavo šimtukus su papildomais taškais, siūloma pridėti tiek balų, kiek liko nepanaudotų taškų.

Pavyzdžiui, jei abiturientas surinko 94 taškus, jam buvo pridėta ne dešimt taškų, o vienas, kurio trūko iki 95 taškų, jog gautų šimtuką. Likę devyni taškai pagal siūlymą virstų papildomais balais.

Abiturientams, kurie valstybiniame brandos egzamine surinko iki 85 taškų, jokių pokyčių nenumatoma, kadangi jų egzaminų vertinimai jau buvo pakoreguoti pridedant dešimt taškų.

Korekcijos nebūtų taikomos lietuvių kalbos ir literatūros bei gimtosios kalbos egzaminų rezultatams perskaičiuoti.

„Mes išlyginame sąžiningos konkurencijos sąlygas tiek, kiek tai yra įmanoma, atspindint realų stojančiųjų pasirengimą studijuoti“, – sako R. Valutytė.

Ieškos sprendimų kitiems metams

Šiuo metu šis siūlymas yra pateiktas derinti su visuomene, jis bus priimtas ministrės įsakymu.

„Iš visų alternatyvų tas siūlymas, kuris yra šiandien pristatytas, tai yra tas vienintelis variantas, kuris tikrai užtikrintų sąžiningą konkurenciją stojant į aukštąsias mokyklas, siekiant valstybės finansuojamos vietos“, – tikina R. Popovienė.

Anot ministrės, šis sprendimo projektas pristatytas aukštosioms mokykloms, jaunimo organizacijoms, per penkias dienas laukiama siūlymų.

R. Popovienė sako, kad priėmus sprendimus dėl šių metų egzaminų rezultatų ir priėmimo į aukštąsias mokyklas, reikia galvoti jau apie kitus metus.

„Moksleivis turi žinoti jau dvejus metus į priekį, kaip jis laikys valstybinius brandos egzaminus. Bet tai, ką mes galime tuo trumpuoju laikotarpiu koreguoti, mes iš karto, įvertinę šią egzaminų sesiją, tikrai įvertinsime, išanalizuosime ir ieškosime pačių geriausių sprendimų, kad visa egzaminų sistema, vykdymas, organizavimas būtų skaidrus, suprantamas, būtų aiškus ne tik pačiam moksleiviui, bet ir tėvams, visuomenei ir kiekvienam iš mūsų“, – kalbėjo ministrė.

Norint baigti mokyklą ir įgyti brandos atestatą, būtina išlaikyti du egzaminus, iš jų privalomas yra tik lietuvių kalbos ir literatūros. Matematikos egzaminas nuo 2024 metų privalomas stojant į aukštąją mokyklą.

Šiemet egzamino išlaikymo kartelė augo nuo 16 iki 35 taškų, R. Popovienė anksčiau teigė, jog toks slenkstis yra per aukštas ir žadėjo svarstyti jo mažinimą.