Jis tikino galintis prisiekti, kad nieko bendro su bendrove, išskyrus kelis mėnesius darbo joje, neturi.
„Nežinau, ar nustebinsiu, bet pasakysiu, kad visa ta istorija, mano vertinimu (...), manau, kad dirbtinai buvo sukurta. Manau, kad labai gražiai susikonstravo (...) – dalis natūraliai, dalis gal dirbtinai atsirado ir tiesiog meniškai susidėliojo“, – antradienį interviu „Laisvės TV“ sakė M. Sinkevičius.
„Dėl „Fegdos“ aš sakau, kad mano subjektyviu vertinimu, ta istorija, kuriai buvo skirta tiek daug laiko, yra dirbtinai sukurta. Manau, kad tai yra labai negražios verslo konkurencijos pasekmė“, – teigė jis.
M. Sinkevičius tvirtino, kad nieko bendro nei su „Fegda“, nei su jos tiestu keliu į poligoną, išskyrus tris mėnesius darbo įmonėje, neturi.
„Nei aš su juo (keliu į Rūdninkų poligoną – ELTA) kažką turėjau bendro... (Lauryno – ELTA) Kasčiūno laikotarpiu, ankstesnės valdžios padarytas“, – kalbėjo jis.
„Jeigu man reikėtų pasitikrinti poligrafu arba prisiekti savo vaikų gyvybėmis, kad aš nieko bendro neturiu su keliu, su kažkokiomis kitomis priklijuotomis istorijomis ir bendrai, in corpore „Fegda“, išskyrus tai, kad aš tris mėnesius ir dvi savaites ten dirbau – aš galiu tai padaryti. Tačiau tada reikėtų gal ir kitų asmenų, kurie turbūt lieka už kadro, o jų yra, paprašyti padaryti tą patį. Tada gal vaizdelis atrodytų šiek tiek kitaip“, – pažymėjo politikas.
Nors socdemų pirmininkas kartojo, kad ši istorija, anot jo, tėra verslo konkurencijos pasekmė, konkrečiai neatsakė, kas, jo teigimu, galėjo būti suinteresuotas šia istorija.
„Tie asmenys turbūt pasižiūrės ir žinos. Aš nenoriu spekuliuoti, nes tai yra kaltinimo forma“, – sakė jis.
„Jeigu kalbu apie tai, kad manau, jog tai visa ši istorija yra verslo konkurencijos išdava, tai už to greičiausiai stovi verslai ir tam tikros medijos. Čia mano prielaida, bet, kodėl ji galimai teisinga? Dėl to, kad aš žinau, jog tai, kas buvo sukurta apie mane, yra fake’as (liet. netikra – ELTA)“, – aiškino M. Sinkevičius.
Jis tikino įmonės neginantis ir pripažįstantis, kad kelio brokas buvo nustatytas.
„Aš įmonės (…) neginu, brokas buvo, brokas turbūt taisomas ar ištaisytas. Tačiau viskas buvo frame’inama (liet. rėminama – ELTA) visai kitaip – Sinkevičius, Fegda, kažkokie pinigai“, – sakė socialdemokratas.
Kaip skelbė ELTA, su defektais 4 kilometrų kelio atkarpą į Rūdninkų poligoną nutiesusią įmonę valdančios „Fegdos grupės“ vadovas Gediminas Gribulis birželio pradžioje teigė, kad iš naujo kelią savo lėšomis bendrovė pertiesti ketina iki šių metų pabaigos.
Nors kelyje iš karto buvo nustatytas brokas, projektą koordinuojanti Krašto apsaugos ministerija (KAM) iš „Fegdos“ nereikalavo kelio tiesti iš naujo, jis buvo tik remontuojamas. Viešąjį pirkimą gelžbetonio keliui poligoną nutiesti laimėjusi „Fegda“ darbus atliko už 6,45 mln. eurų.
Šį sausį KAM skelbė konkursą kelio techninę ekspertizę galinčiam atlikti rangovui, tačiau, kaip gegužę pranešė portalas „Delfi“, konkursas neįvyko, tačiau ministerija nepaaiškino, dėl kokių priežasčių. Portalui ministerija taip pat nurodė, kad toliau laikosi „principingos pozicijos“, jog kelio defektai privalo būti pašalinti pilna apimtimi ir valstybei nepatiriant jokių papildomų išlaidų.
Kelią baigtu statyti 2023 m. gruodį pripažino iš krašto apsaugos sistemos atstovų sudaryta žinybinė komisija, 2024 m. pavasarį kelias perduotas valdyti Lietuvos kariuomenei.
Žiniasklaidai paskelbus apie nekokybiškai nutiestą kelią į Rūdninkų poligoną, taip pat kalbėta apie galimas Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) lyderio Mindaugo Sinkevičiaus ir jo šeimos sąsajas su „Fegda“.
Praėjusį lapkritį M. Sinkevičius taip pat tikino, jog niekada neatstovavo šios bendrovės interesams centrinės valdžios institucijose.
Šiuo metu prie Rūdninkų poligono iš viso nutiesta apie 30 kilometrų kelių, iš kurių „Fegda“ įrengė du bendro maždaug 6,5 km ilgio kelius, pagal dvi sutartis „Fegda“ turėtų nutiesti dar du – 1,5 ir 4,5 kilometrų ilgio – kelius.
Naujausi komentarai