„Mano pasiūlymai remiasi valstybinės kalbos vartojimo stiprinimu. Mes neturime pasiekti tokio etapo, tokios negrįžtamumo fazės, negrįžtamo taško, kai Lietuvoje turėtume tarpusavyje nesusikalbančias bendruomenes“, – trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė konservatorių lyderis.
Parlamentaras naujus reikalavimus dėl lietuvių kalbos mokėjimo siūlo taikyti penkerius metus šalyje pragyvenusiems asmenims, norintiems vėl prasitęsti laikiną leidimą gyventi, kartu į šalį siekiantiems atvykti šeimos nariams bei turintiesiems nuolatinį gyventojo statusą.
Taip pat siūloma apriboti užsieniečių studentų darbo valandas.
Valstybinės kalbos žinių patikrinimai
Anot L. Kasčiūno, po penkerių metų gyvenimo Lietuvoje užsieniečiai turi teisę į nuolatinio gyventojo statusą, tačiau tam reikia išlaikyti valstybinės kalbos ir Konstitucijos pagrindų egzaminą.
„Jie dažniausiai vengia šito kelio ir renkasi prasitęsti laikiną leidimą gyventi. Šiame procese nėra reikalavimo dėl valstybinės kalbos egzamino. Siūlau įvesti tokį reikalavimą: po penkių metų, kai baigiasi laikinas leidimas gyventi, turėtum išlaikyti valstybinės kalbos egzaminą“, – sakė parlamentaras.
„Taip pat siūlau suteikti Migracijos departamentui, kuris sprendžia dėl leidimų išdavimo-neišdavimo, tikrinti valstybinės kalbos žinias, kad tai nebūtų fasadas, kad tai nebūtų tik popieriuje, kad tai būtų realus patikrinimas“, – pridūrė jis.
Pagal Europos Sąjungos (ES) direktyvą, po dviejų metų šalyje leidimą gyventi turintys asmenys turi teisę atsivežti savo artimuosius. Pasak L. Kasčiūno, norintiems atvykti pilnamečiams taip pat turėtų būti taikomas kalbos mokėjimo reikalavimas.
„Mano siūlymas, kad kai norės užsienietis, čia gyvenantis darbo pagrindu, atsivežti šeimą, (...) reikia įvesti valstybinės kalbos reikalavimą ir tiems artimiesiems, šeimos nariams, kurie nori prisijungti, išskyrus, be abejonės, nepilnamečius“, – teigė politikas.
Anot jo, turėtų būti patikrintos ir nuolatinį leidimą šalyje gyventi turinčių žmonių kalbos žinios.
„Po penkių metų tu turi prasitęsti nuolatinį gyventojo statusą, bet, pagal dabartinius įstatymus, jokio reikalavimo dėl valstybinės kalbos nėra“, – teigė L. Kasčiūnas.
„Todėl mes kartais ir klausiam: kaip čia gali būti, gyveni 30 metų ir daugiau Lietuvoje, o valstybinės kalbos žinios labai seklios. Todėl siūloma įvesti, kad kai norėsi prasitęsti nuolatinį gyventojo statusą, irgi turėsi Vyriausybės nustatyta tvarka atitikti valstybinės kalbos žinojimo lygį“, – sakė jis.
Tokį leidimą, pasak L. Kasčiūno, dažnu atveju turi asmenys, anksčiau turėję Lietuvos pilietybę, tačiau vėliau įgiję antrąją.
Politiko teigimu, visais atvejais kalbos lygio reikalavimus turėtų nustatyti Vyriausybė.
„Amžini studentai“
Konservatorių lyderis atkreipė dėmesį ir į tai, jog šalyje pastebima užsieniečių, kurie yra „amžini studentai“ Lietuvos aukštosiose mokyklose. Anot jo, šie eilę metų išlieka pirmakursiais arba antrakursiais.
„Jie gauna leidimą dirbti Lietuvoje pagal visas mūsų darbo kodekso apimtis 40 valandų per savaitę. Mano siūlymas – apriboti darbo valandų per savaitę kiekį ir įtvirtinti 20 valandų per savaitę galimybę, kad nebūtų piktnaudžiavimo ir nesiformuotų pas mus amžinų studentų kategorija“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.
Siūloma apriboti ir magistro studentų teisę į šalį atsivežti šeimą bei parengti sąrašą universitetų, turinčių teisę priimti užsieniečius.
„Kadangi matome, kad kai kurios aukštosios mokyklos, (...) kartais ir suinteresuotos amžinų studentų kategorija, siūloma, kad Vyriausybė nustatytų aukštųjų mokyklų sąrašą, be abejo, remiantis Švietimo ministerijos analize, kurios galėtų į studijas priimti užsieniečius“, – sakė L. Kasčiūnas.
Politikas pridūrė, kad kuriant ilgalaikę migracijos politiką turi būti atsižvelgta į automatizacijos ir darbo rinkos pokyčių tendencijas, kaštų-naudos santykį.
Išimtys dėl siūlomų reikalavimų būtų taikomos ES, JAV ir Kanados piliečiams, taip pat ukrainiečiams, kuriems taikoma laikinoji apsauga, ir aukštos kvalifikacijos specialistams.
Siūlymą planuojama teikti Seimo rudens sesijos metu.
Naujausi komentarai