SIŪLYS SUMAŽINTI J. DŽIUGELIUI SKIRIAMĄ BŪSTO NUOMOS KOMPENSACIJĄ: 1600 EURŲ SUMA – DIDOKA

Seimo vicepirmininkas Jurgis Razma ketina parengti Seimo statuto pataisas, kuriomis siūlys sumažinti šiuo metu negalią turintiems parlamentarams skiriamą būsto nuomos kompensaciją. Pasak politiko, šiuos pokyčius paskatino daug dėmesio viešoje erdvėje sulaukusi Seimo nario Justo Džiugelio būsto nuomos istorija, kai paaiškėjo, kad parlamentaras per mėnesį gauna maždaug 1600 eurų siekiančią kompensaciją.

„Kol viešbutis negalią turintiems asmenims nepritaikytas, tai tenka palikti dabar esančią nuostatą, kad yra numatoma kompensacija už būsto nuomą. Bet, mano supratimu, ta suma yra didoka. Dabar pagal Vilniaus nuomos įkainius labai prabangų būstą galima išsinuomoti už 1600“, – Eltai teigė J. Razma.

„Aš ketinu pasidomėti būstų nuomos kainomis rinkoje ir pasiūlyti mažesnį dydį. Juk tuoj ateis nauja kadencija, tai reikia, kad tie dalykai būtų sutvarkyti“, – pridūrė jis.

J. Razma teigia su Seimo kanclere ketinantis aptarti ir galimybę negalią turintiems asmenims pritaikyti dalį parlamento viešbučio patalpų.

„Pakalbėsiu, ar tikrai čia reikėtų daug lėšų ir pastangų, kad per nors vieną viešbučio įėjimą būtų galima padaryti įvažiavimą neįgaliems asmenims ir viešbučio būstą šiek tiek pritaikyti“, – sakė Seimo vicepirmininkas.

Dabar pagal Vilniaus nuomos įkainius labai prabangų būstą galima išsinuomoti už 1600.

„Vis dėlto viešbutyje turėtų būti bent vienas butas skirtas neįgaliam asmeniui“, – pridūrė jis.

J. Džiugelis informavo, kad per mėnesį būsto nuomai Seimas jam skiria 1400-1600 eurų. Politiko teigimu, visa ši suma yra skiriama būsto nuomos padengimui.

Visgi Seimo valdybos nariai kelia klausimus, ar išperkamosios būsto nuomos sutartį sudaręs J. Džiugelis nepiktnaudžiavo savo kaip Seimo nario pareigomis bei užsiminė ir apie ketinimus dėl šios situacijos kreiptis į teisėsaugos institucijas.

Seimo kanclerei siūlys sudaryti darbo grupę, kuri rūpintųsi parlamento sandėlio asortimentu

J. Džiugelio būsto nuomos istorija surezonavo po to, kai iniciatyvos „Skaidrinam“ autorius Andrius Tapinas paviešino informaciją, kad per trejus metus parlamentarai iš Seimo sandėlio pasiėmė suvenyrų ir reprezentacinių dovanų už daugiau kaip 483 tūkst. eurų. Viešoje erdvėje buvo pradėta kvestionuoti ir Seimo sandėlio asortimentą.

Todėl J. Razma ketina Seimo kanclerei taip pat pasiūlyti sudaryti darbo grupę, kuri rūpintųsi parlamento sandėlio asortimentu.

„Gal tai bus tinkamesnis variantas negu kaip yra dabar – kai vienas Veiklos administravimo skyriaus darbuotojas apsprendžia tuos dalykus“, – svarstė konservatorius.

„Juk jau ir viešojoje kritikoje buvo akcentuota, kad sandėlyje galima rasti žvakių, šokdynių, garso kolonėlių. Reikėtų, kad būtų kažkoks aiškesnis tų suvenyrų ryšys su Seimu“, – sakė J. Razma.

Daugiausia suvenyrams ir dovanoms išleido Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) narys Valius Ąžuolas. Iš viso per trejus metus iš Seimo sandėlio jis pasiėmė 8459 daiktus už beveik 29 tūkst. eurų.

Antroje vietoje pagal išlaidas Seimo sandėlio suvenyrams – socialdemokratė Dovilė Šakalienė, trečioje vietoje – taip pat socialdemokratas Kęstutis Vilkauskas.

Skelbta, kad parlamentarai iš parlamento sandėlio dažniausiai ima Seimo logotipu papuoštus tušinukus ir pieštukus, laikrodžius, saldainių rinkinius, kavos pakuotes, gertuves ir puodelius, kvepiančias žvakes, gintarines apyrankes, šilkines skareles, šokdynes ir kitus suvenyrus.