Taip ji kalbėjo prieš antradienį Paryžiuje vyksiantį vadinamosios „Norinčiųjų koalicijos“ susitikimą, kur dalyvaus ir šalies vadovas Gitanas Nausėda.
„Pasisakytume už kaip įmanoma ilgesnes saugumo garantijas Ukrainai ir patys esame pasirengę prie to prisidėti labai konkrečiais pajėgumais“, – Žinių radijui antradienį sakė A. Skaisgirytė.
Pasak jos, sutarus dėl taikos Ukrainoje, jau ketverius metus besipriešinančios Rusijos invazijai, Lietuva būtų pasirengusi į šalį siųsti apie 150 karių su technika ir ginkluote.
Anot A. Skaisgirytės, diskusijose apie Vakarų saugumo garantijas Ukrainai kalbama mažiausiai apie 15 metų, tačiau Ukraina tikisi ilgesnio, pavyzdžiui, 30 metų laikotarpio.
„Rusijos imperinės ambicijos skaičiuoja šimtmečius (...), tai tikėtis, kad per 15 metų kažkaip esmingai pasikeistų Rusijos projekcij į likusį pasaulį, būtų naivu“, – teigė prezidento patarėja.
Anot jos, antradienį susitiksiantys apie 30 šalių vadovų turėtų paskelbti deklaraciją apie tai, kaip saugumo garantijos būtų įgyvendinamos.
„Norinčiųjų koalicijos“ susitikimas rengiamas Ukrainai ir JAV teigiant, kad jos parengė apie 90 proc. galimo taikos plano.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigia, kad bet kokios ateities saugumo garantijos turi apimti užsienio kariuomenės fizinį buvimą Ukrainos teritorijoje, pabrėždamas, kad Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės pajėgos yra būtinos taikai užtikrinti.
Jo teigimu, bet kokį taikos planą privalo pasirašyti Ukraina, Rusija, Europa ir JAV.
Paryžiuje antradienį laukiama ir Ukrainos prezidento.
BNS rašė, kad JAV vadovaujamos diplomatinės pastangos užbaigti didžiausią nuo Antrojo pasaulinio karo laikų konfliktą Europoje pastarosiomis savaitėmis įgavo pagreitį, tačiau abi pusės vis nepasiekia susitarimo pagrindiniu teritorijos valdymo po karo klausimu.
Rusija, okupavusi apie 20 proc. Ukrainos teritorijos, siekia, kad pagal susitarimą jai būtų perduota visiška rytinio Ukrainos Donbaso regiono kontrolė, tačiau Kyjivas yra įspėjęs, kad teritorijos atidavimas tik padrąsins Maskvą. Ukrainos atstovai tvirtino nepasirašysiantys taikos susitarimo, kuriuo Rusija nebus atgrasyta nuo naujos invazijos.
Rusija invaziją į Ukrainą pradėjo 2022 metų vasarį, pavadinusi ją „specialiąja karine operacija“, kuria siekiama užkirsti kelią NATO plėtrai. Kyjivas šį karo tikslą vadina melu.
Nuo tada Maskva kone kasdien siunčia dronus ir raketas į Ukrainos miestus ir miestelius, o karo veiksmai ištisus miestus pavertė griuvėsiais.
