„Dalykas yra tas, kad ir Jungtinės Valstijos, ir Danija yra mūsų sąjungininkės NATO. Mums abi šitos šalys yra brangios ir pasirinkti vieną pusę kažkurią iš jų būtų turbūt pats blogiausias diplomatinis sprendimas, kokį Lietuva galėtų priimti, nes tada rizikuojam bent jau pusę prarast“, – LRT radijui antradienį sakė šalies vadovo patarėja.
„Būtų labai gerai, jeigu mūsų diplomatija sugebėtų šitose sudėtingose aplinkybėse išlaviruoti taip, kad ir Jungtinės Valstijos, ir Danija išliktų mūsų geriausiomis sąjungininkėmis ir rėmėjomis, Danijos atveju ir kaimyne“, – teigė ji.
BNS rašė, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) ne kartą teigė norintis perimti Grenlandiją – autonominę Danijos teritoriją.
Tai sukėlė rimtą išbandymą NATO vienybei, o Europos šalys ėmė vienytis prieš Vašingtono planus dėl šios Arkties salos.
Šeštadienį D. Trumpas pagrasino įvesti naujus muitus importui iš aštuonių Europos šalių, atsiuntusių savo karių į pratybas Grenlandijoje.
ES lyderiai ketvirtadienio vakarą Briuselyje surengs skubų viršūnių susitikimą, kad aptartų savo atsaką į vieną rimčiausių pastarųjų metų krizių, smogusių transatlantiniams ryšiams.
Bendrija svarsto įvairius atsakus, jei D. Trumpas neatsitrauks, įskaitant dabartinio praėjusiais metais su Jungtinėmis Valstijomis sudaryto muitų susitarimo sustabdymą.
Sekmadienį Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda paskelbė remiantis aštuonių Europos šalių pareiškimą, kritikuojantį JAV grasinimą įvesti joms muitus dėl paramos Danijai ginče dėl Grenlandijos.
(be temos)
(be temos)
(be temos)