„Man atrodo, kad bent jau tiek mūsų politinė jėga ir socialdemokratai laikosi nuoseklios pozicijos, kad Lietuva yra Europos Sąjungos (ES) narė ir ES turi priėmusi strategiją bendravimo su Kinija. Vyksta komisarai, derinasi prekybinius klausimus ir tame procese dalyvauja visos valstybės, išskyrus Lietuvą“, – antradienį Seime žurnalistams sakė S. Skvernelis.

„Jeigu Lietuva yra Bendrijos narė, tai turėtų turėti tokio pat lygmens diplomatinius santykius, kaip ir likusios 26 valstybės“, – teigė jis.

Seimo pirmininko teigimu, šis klausimas aptartas ir praėjusį penktadienį vykusiame politinių partijų susitikime Prezidentūroje.

„Aušriečių“ lyderis Remigijus Žemaitaitis sakė pokalbio Prezidentūroje metu išsakęs savo mintis apie tai kiek „ yra pridirbta Gabrieliaus Landsbergio problemų mums su ta Kinija“, pritarė diplomatinių santykių atkūrimui.

„Šiandien Taivano visos investicijos nei pasitvirtino, nei mas gavom jokių investicijų čia“, – sakė R. Žemaitaitis.

„Kitas yra dalykas, ką daro (Donaldas – BNS) Trumpas, mane jau pradeda šiek tiek stebinti. Jeigu dar aš prieš pusę mėnesio arba prieš mėnesį aš kitokią nuomonę turėjau, tai aš ką šiandien matau muitų politikoj, kad ES su Kinija labai stipriai suartės ir ekonominiai santykiai gali labai stipriai turėti tamprų ryšį. Tai aš tą matau ir manau, kad Lietuva turėtų pradėti bent jau diplomatinių santykių su Kinija atkūrimą“, – kalbėjo jis.

Kaip anksčiau rašė BNS, 2021 metais Lietuvai pradėjus megzti glaudesnius santykius su Taivanu ir Vilniuje atidarius šios salos vardo atstovybę, pašlijo Vilniaus ir Pekino santykiai.

Lietuvių ir anglų kalba 2021 metais Vilniuje atidaryta atstovybė pavadinta „Taivaniečių“, o kinų kalba pavadinime naudojamas „Taivano“ vardas.

Pekinas tame įžvelgia Taivano mėginimus veikti kaip nepriklausomai valstybei. Kitose šalyse tokios atstovybės veikia Taipėjaus pavadinimu.

Kinija ragina pakeisti pavadinimą, siekiant normalizuoti santykius. Pasak S. Skvernelio, šis klausimas neturėtų būti aptarinėjamas viešai.

„Tokie klausimai viešojoje erdvėje nėra derinami, tai yra diplomatų darbas ir diplomatai dirba ne viešai. Kokius sprendimus jie ieškos, kokius siūlymus turės, matysime vėliau. Tai yra Vyriausybės jau dabar rūpestis ir atsakomybė“, – sakė Seimo pirmininkas.

Tuo metu R. Žemaitaitis teigė, kad šį klausimą sprendžia ne jis, tačiau reikėtų pakeisti pavadinimą.

„Aš nepritariau šitam pavadinimui ir siūlau grįžti toks, koks buvo iki Gabrieliaus Landsbergio nesąmonės“, – sakė politikas.

Premjeras Gintautas Paluckas yra sakęs, kad būdama vienintele šalimi Europos Sąjungoje (ES), kuri neturi diplomatinių santykių su Kinija, Lietuva „iškrenta iš ES konteksto“.

Prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Marius Česnulevičius pirmadienį teigė, kad atstatyti diplomatinius santykius su Kinija būtų siekiamybė, tačiau dėl to Lietuva neišsižadės savo vertybių ir principų.

S. Skvernelis: ES nepratęsus sankcijų Rusijai, ribojimus reikia tęsti regioniniu lygiu

Nepratęsus Europos Sąjungos (ES) sankcijų Rusijai ir Baltarusijai, ribojimus reikėtų tęsti regioniniu lygiu, teigia Seimo pirmininkas S. Skvernelis.

„Manau, kad reikėtų kalbėti bent jau apie regionines sankcijas, nes jei nacionalines sankcijas taikytų tik Lietuva, jos neturėtų jokio poveikio“, – Seime žurnalistams sakė parlamento vadovas.

„Regioninės (sankcijos – BNS) – Baltijos, Šiaurės šalių, Lenkija – taip, bet aš tikiuosi, kad sugebės ES surasti sprendimus, kaip jau ne kartą buvo, ir sankcijos privalo būti pratęstos, matote, kokius karo nusikaltimus Rusija toliau vykdo, būtų visiškai nesuprantama, būtų dar vienas pralaimėjimas (...) ir didžiulė pergalė šito kruvino režimo“, – kalbėjo jis.

Savu ruožtu premjeras Gintautas Paluckas taip pat sako, kad nacionalinės sankcijos negali prilygti europiniams ribojimams, tačiau jeigu jie nebūtų pratęsti, nacionalinės sankcijos turėtų prasmę tik tuo atveju, jei jas taikytų ir kitos regiono valstybės.

Tuo metu Gitanas Nausėda teigia, kad Lietuva būtų pasirengusi taikyti nacionalines ekonomines sankcijas Rusijai. Vis dėlto, pasak jo, europinės sankcijos yra kur kas efektyvesnės.

Kaip skelbė BNS, Seime ruošiantis vieniems metams pratęsti jau kurį laiką galiojančias nacionalines sankcijas Rusijai, ketinama numatyti galimybę Rusijai ir Baltarusijai taikyti ir ekonominius ribojimus, jeigu jų nebeliktų ES lygiu.

Pagal siūlomus pokyčius, sąrašą asmenų, subjektų ir organizacijų, kuriems būtų taikomas lėšų ir ekonominių išteklių įšaldymas, nustatytų Vyriausybė.

Dokumente, kurį matė BNS, pabrėžiama, kad toks mechanizmas būtų taikomas kaip kraštutinė priemonė.

Ekonominės sankcijos Kremliui baigia galioti liepos pabaigoje. Pratęsiant ribojimus Europos Sąjunga pastaruoju metu susidūrė su Vengrijos prieštaravimu, tad baiminamasi, jog tai gali kartotis ateityje.

Pirmą kartą nacionalines sankcijas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams Lietuvos Seimas įvedė 2023 metais. Pernai jos atnaujintos ir pratęstos. Jas imta taikyti reaguojant į Rusijos pradėtą karą Ukrainoje bei Baltarusijos dalyvavimą jame.

Sankcijos daugiausia apima ribojimus Rusijos ir Baltarusijos piliečiams, tačiau pratęsiant jas šiemet kilo parlamentarų diskusijos dėl įstatyme įrašyto rusiškos ir baltarusiškos žemės ūkio produkcijos ribojimo draudimo.

Tuo metu ES nuo 2022-ųjų vasario 24-osios, kai Maskva pradėjo didelio masto invaziją į Ukrainą, yra įvedusi 16 sankcijų Rusijai paketų. Jos nukreiptos tiek prieš konkrečius asmenis, tiek prieš Kremliaus ekonomikos sektorius, įmones.