Taip jis kalbėjo Vilniaus miesto apylinkės teismui tęsiant greitųjų COVID-19 testų įsigijimo bylą, kurioje piktnaudžiavimu kaltinama buvusi sveikatos apsaugos viceministrė Lina Jaruševičienė.

„Kalbant apie visus įsigijimus, ne kaina buvo pagrindinis kriterijus, o kiekis ir pristatymo greitis“, – kalbėjo nuotoliu posėdyje dalyvaujantis dabar Seimo pirmininko pareigas einantis S. Skvernelis.

„Galima teisti mus visus, kad mes tuo metu dirbome ir gelbėjome valstybę“, – teigė jis.

Pasak Seimo vadovo, daug valstybės tarnautojų pandemijos metu elgėsi „ne pagal instrukcijas“.

„Tarp jų ir viceministrė Lina Jaruševičienė. Nesuprantu, ką ji čia veikia šiame teisme. (...) Daugelis elgėsi ne biurokratiškai, kas elgėsi biurokratiškai, dabar ramiai miega“, – sakė S. Skvernelis.

„Buvo viena iš viceministrių, kuri padarė ypač daug, kad šalies gyventojai būtų gyvi ir sveiki“, – teigė jis.

Seimo pirmininko nuomone, tyrimas prieš L. Jaruševičienę buvo politizuotas.

„Valstybė priėmė teisingus sprendimus“

Pasak S. Skvernelio, prieš penkerius metus visas pasaulis ir Lietuva susidūrė su „precedento neturinčia krize“.

„Nei kaip valdyti, nei ką daryti, niekas nežinojo, nebuvo jokių algoritmų, pasiruošimų, (...) situacija buvo prilygstanti karo veiksmams, tik priešas buvo nežinomas“, – kalbėjo Seimo pirmininkas.

Jo teigimu, daug sprendimų tuo metu buvo priimami eksperimentuojat ir vadovaujantis kitų valstybių praktika.

Anot jo, vienas iš prioritetų buvo apsirūpinti koronaviruso valdymo priemonėmis, o labiausiai Lietuvai tuo metu trūko testų.

S. Skvernelis pasakojo, kad įsigyjant įvairias koronaviruso valdymo priemones – testus, kaukes, dezinfekcinį skystį – pasibaigė „bendras solidarumas tarp valstybių, prasidėjo žaidimas be taisyklių“.

Buvusio premjero teigimu, sprendimus dėl įsigijimų reikėjo priimti greitai, kadangi prekių nelikdavo labai greitai, kainos keisdavosi kelis kartus per dieną, avansus reikėdavo pervesti „neaišku kam“, nes to nepadarius, priemonių nelikdavo.

S. Skvernelis teigė, kad įsigyjant testus, buvo ieškoma, kaip diversifikuoti rizikas, pasimokius iš kitų valstybių praktikos, kai, lenktyniaujant dėl priemonių, kai kurios valstybės nusipirko ne koronaviruso, o nėštumo testų.

Buvusio premjero teigimu, įsigyti greitųjų testų pasiūlė „garbingi medikai“. Jis vėliau patikslino, kad tai buvo Vytautas Kasiulevičius.

Anot S. Skvernelio, Lietuva įsigijo gerus ir kokybiškus, o juos naudojo ir dauguma valstybės institucijų, tarp jų – ir Generalinė prokuratūra.

Jis pažymėjo, kad Vyriausybė pirkimų nevykdė, formalius sprendimus priėmė operacijų vadovas ir Sveikatos apsaugos ministerija.

Seimo pirmininko teigimu, Lietuva buvo viena iš geriausiai pirmąją koronaviruso bangą suvaldžiusi valstybių Europoje.

„Valstybė priėmė teisingus sprendimus. Keista man čia matyti jus, keista man čia liudytoju būti“, – atsakydamas į L. Jaruševičienės klausimus sakė S. Skvernelis.

Sako, kad byla sufabrikuota ir suklastota

Kaip rašė BNS, ikiteisminio tyrimo duomenimis, buvusi viceministrė galimai teikė nepagrįstus ir neteisėtus reikalavimus ministerijai pavaldžiai Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijai (NVSPL).

Anot prokurorų, L. Jaruševičienė laboratorijai nurodė atlikti neteisėtus veiksmus, tokiu būdu nepagrįstai suteikiant privilegijų bendrovei „Profarma“, dėl ko valstybė ir Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) patyrė „didelės turtinės ir neturtinės žalos“.

L. Jaruševičienė jai pateiktus kaltinimus atmeta. Ji sako, kad byla sufabrikuota ir suklastota, o sprendimus dėl testų įsigijimo priiminėjo tuomet Ministrų kabinetui vadovavęs S. Skvernelis.

Sveikatos apsaugos ministro pareigas tuomet ėjęs Aurelijus Veryga anksčiau teisme liudijo, kad L. Jaruševičienė savarankiškų sprendimų nepriėmė ir tik vykdė jo, kaip ministro, nurodymus.

2016–2020 metais SAM vadovavęs dabartinis „valstiečių“ lyderis teigė, kad atsakomybės ėmėsi ir tuometis premjeras S. Skvernelis, jo komanda, o viena ministerija nebūtų pajėgusi tvarkytis su situacija.

Jis pripažino telefonu bendravęs su įmonės „Profarma“ vadove Edita Mištiniene, tačiau teigė, kad sprendimų dėl testų pirkimo nepriėmė.

Tuo metu S. Skvernelio patarėju dirbęs ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas teisme teigė, kad greitųjų COVID-19 testų įsigijimo istorijoje dalyvavo tik užtikrindamas informacijos sklaidą, o kitas kitas buvęs premjero patarėjas Arnoldas Pikžirnis teismo salėje sakė, kad ši byla – politizuota.

A. Veryga 2016–2020 metais ėjo sveikatos apsaugos ministro pareigas, jo komandoje dirbusi viceministrė L. Jaruševičienė iš pareigų pasitraukė 2020 metų rugpjūtį, teisėsaugai jai pareiškus įtarimus.

Pagal pirkimo-pardavimo sutartį NVSPL iš bendrovės „Profarma“ įsigijo 510 tūkst. greitųjų serologinių testų pažeisdama Viešųjų pirkimų įstatymo normas. Iš valstybės biudžeto už šiuos testus bendrovei sumokėta per 6 mln. eurų.

Apeliacinis teismas užpernai patvirtino, kad už testus valstybė permokėjo, todėl dviem bendrovėms, tarp jų – „Profarmai“, nurodė grąžinti valstybei daugiau nei 4 mln. eurų. „Profarma“ teismo sprendimą įvykdė ir priteistus 145 tūkst. eurų valstybei sumokėjo.

Antradienį Vilniaus apylinkės teismas L. Jaruševičienės bylos nagrinėjime paskelbė pertrauką, toliau jis bus tęsiamas spalį.